Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Darbo dainos

Autorius: Ingrida

Darbas- daugumos žmonių gyvenimo būtinybė. Tad koks gali būti ryšys tarp sūriu prakaitu laistomos kasdienybės veiklos ir, rodos, praktinės naudos neteikiančių liaudies darbų.

Kaimo žmonės dainas į pagalbą pasitelkė savo nuotaikai, jausmams išreikšti, ūpui pakelti. Dainuoti prieš ir po darbo, per pertraukas taip patiko, tapo beveik tokia pačia būtinybe kaip dirbti. Skirtingiems darbams buvo kuriamos vis kitokios dainos. Pavasarį skambėdavo arimo, vasarą- šienapjūtės, javapjūtės, grikių rovimo, vėliau- linarovio, o rudenį ir žiemą- kūlimo dainos. Metų laikai lėmė ir kai kurių nuolatinių namų darbų. Pavasarį ir vasarą per patį darbymetį nebuvo nei verpiama, nei audžiama, neskambėdavo tada ir verpimo, audimo dainos. Tik malimo dainos buvo dainuojamos ištisus metus.

Taigi net sunkiausius darbus kaimo žmogus sugebėjo pagražinti dainos menu. Laukų darbai pažadindavo kūrėjų sielas aukštesniam meniniam skrydžiui negu namų darbai. Malimas buvo per daug vienodas, sekinantis. Tad retai jis teįskeldavo kūrybinę kibirkštį. Malimo dainelės- trumpi neįmantrūs dvieiliai, ketureiliai ar šiek tiek ilgesni kūriniai. Pavyzdžiui:
Malu malu viena, Savo mielo laukiu,

Pasižiūriu- diena. Girneles apsuksiu,

Girneles traukiu, Savo mielą sutiksiu.

Neretai darbo vaizdas tėra dainos įžangoje, o kituose posmuose plėtojamas visai kitoks, intymesnės temos. Verpimą rateliu primena nebent kaip garsinis ornamentas skambantis priedainis.

Ganymo dainos taip pat dažnai neapsiriboja darbo tema. Vienų mintys sutelktos ties paprasčiausiais ganymo rūpesčiais, kitas užtvindo aimanos dėl sunkios piemenų būklės.
Kitų dainų visas dėmesys sutelktas į darbo eigą. Nuosekliai apdainuojama žemdirbiui įprasti augalų auginimo ir apdorojimo veiksmai. Dainos siekis- tiksliai išskaičiuoti viską nuo pradžios iki galo. Dainos gal kada ir turėjo maginę reikšmę: motyvų pastovumas verčia galvoti apie seną šių dainų kilmę.

Darbai per šimtmečius tapo reikšminga lietuvių dainų tema. Ėmė rastis dainų darbo tema, kuriose nebuvo apdainuojami konkretūs darbai. Jose gražiai susipynė darbo, jaunystės, meilės motyvai. Kaip idealas jose iškyla sumanių artojo ir audėjos paveikslai, beje, apie abiejų pagarbos vertus darbus dainuojama tame pačiame kūrinyje. Tai sudaro prasmingą paralelę- dainos kompozicijos pagrindą. Dainos prisigėrė kančių ir ašarų, retkarčiais prasiveržiančios maištingos dvasios. Bet pagrindinis darbo dainų įkvėpėjas buvo laisvas darbas- svarbus grožio ir gėrio kriterijus. Iš gausios darbo dainų aibės aptariami tik du labiau išsiskiriantys žanrai.

ŠIENAPJŪTĖS DAINOS. Šienapjūtė- pirmas svarbus vasaros darbas, pasiruošimas žiemai. Kiek išmanymo reikėjo šį sunkų darbą dirbti, matyt iš to, kaip rūpestingai ruošdavo
dalgius, juos atsidėję įtverdavo, iš anksto pasigamindavo pustykles. Ypač daug ištvermės reikėdavo jaunimui, kol prisiderindavo prie įgudusių šienpjovių ritmo.

Šienapjūtė būdavo palydima valiavimais, t. y. dainomis, apipintomis priedainiais valio valio ir pan. Valiavimas žalių laukų platybėse iš jaunų vyrų krūtinių prasiverždavo ūpas, išgyvenimai. Išgyvenimai susitelkia priedainyje , , Valio”. Jis kupinas gyvybiško džiaugsmo, veržiasi galingas plačiais šūksniais: , , Ei, valio valio!” Valiavimo garsumas turi prilygti girios didumui- turi būti taip garsūs, kad giria skambėtų. Valiavimai- tarsi himnas žmogaus darbui ir gamtai. Gal jie kažkada lydėjo ir aukos atnašavimą pievai, jos didenybei už daromą skriaudą. . .

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->