Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Danija

Autorius: Karolina

Danija

Sostinė: Kopenhaga ; “Kopenhaga” išvertus iš danų k. reiškia ”pirklių uostas” (danų k. ”koben” – pirklys ir ”havn” – uostas).

Gyventojų skaičius: 5,3 mln.

Plotas: 43 094 km2

Aukščiausias taškas : 173 m

Svarbiausi miestai : Kopenhaga, Orhusas, Olborgas.

Piniginis vienetas : Danijos krona

Valdymo forma : Parlamentinė Monarchija

Religija : Liuteronybė

Santvarka: Karalystė

Valstybinė kalba: danų


ES narė nuo: 1973

Danija – valstybė vakarų Europoje, tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų. Įsikūrusi Jutlandijos p- yje ir salose : Danijos salyne (apie 500 salų, didžiausios : Zelandija, Fiūras, Lolanas, Falsteris, Langelanas, Mionas ), Š. Fryzų salose, Bornholme. Danijai priklauso – Grenlandija, kurios plotas 2175600 km , gyventojų skaičius – 56000. Taip pat Danijai priklauso Farelų salos, kurių plotas 1399 km , gyventojų skaičius – 47000. Kategato ir Eresūno sąsiauriai skiria Daniją nuo Švedijos, Skagerako sąsiauris – nuo Norvegijos.


DANIJOS SOSTINĖ .Kopenhaga yra Danijos sostinė, joje ir priemiesčiuose gyvena ketvirtadalis visų valstybės gyventojų. Kopenhaga įsikūrusi rytiniame Zelandijos salos pakraštyje. Tai didžiausia iš 482 salų, sudarančių apie 30% viso Danijos ploto. Žemai nusidriekęs Jutlandijos pusiasalis vakaruose sudaro likusią Danijos teritorijos dalį.

RELJEFAS. Danija – daugiausia lygumų (zandrinių, moreninių) kraštas. Jutlandijos šiaurėje ir rytuose reljefas kalvotas (iki 172 m aukščio), ežeringas. Reljefą suformavo paskutinysis apledėjimas. Bornholmo saloje – kietos kristalinės uolienos, daugiausia granitai (Baltijos skydo pakraščio).

KLIMATAS. vidutinių platumų jūrinis. Vasara vėsi, žiema švelni, nepastovi. Liepos vid. temperatūra 15 – 17 C, sausio nuo 0 iki 1 C. Kritulių per metus vidutiniškai 800 mm vakaruose iki 600 mm rytuose, daugiausia rudenį ir žiemą.

VIDAUS VANDENYS. Upės trumpos, bet vandeningos. Ilgiausia (158 km) – Gudeno upė Jutlandijos pusiasalyje. Daug nedidelių ledyninės kilmės ežerų.

AUGALIJA IR GYVŪNIJA. Miškai užima ~10 % teritorijos. Didžiausias masyvas (60 km) yra Jutlandijos šiaurinėje dalyje. Vyrauja bukai, ąžuolai, sodinamos eglės, pušys, maumedžiai. Miškuose yra stirnų, dėmetujų ir tauriųjų elnių, briedžių, kiškių, voverių.

GYVENTOJAI.Danijoje yra 5 173 tūkst. gyventojų. Be to, gyvena ~ 40 000 vokiečių (prie sienos su Vokietija), ~ 10 000 švedų. Šiaurės Fryzų salose gyvena fryzai (~ 300), Farerų salose – fareriečiai (~ 38 000), Grenlandijoje – eskimai (~ 40 000). Dauguma tikinčiųjų liuteronai. Gyventojų vid. tankumas 120 žm./km . Ypač tankiai gyvenama

Zelandijos saloje (joje yra Kopenhaga) – 272 žm./km (16 % Danijos teritorijos, 43 % gyventojų); rečiausiai – Jutlandijos pietuose ir vakaruose (30 – 60 žm./km ). Miestai daugiausia nedideli, bet juose yra 3/4 Danijos gyventojų.

DIRVOŽEMIAI. Jutlandijos pusiasalio vakaruose jauriniai, rytuose ir salose – miškų rusvieji, žemose pakrantėse – pievų aliuviniai. Jutlandijos vakaruose ir šiaurėje daug pelkėtų plotų. Zelandijos saloje vyrauja derlingi priemolio dirvožemiai.

PRAMONĖ .Danija sukūrė aukšto lygio perdirbimo pramonę. Pramonėje vyrauja didelės monopolijos. 4 bankai – Danijos nacionalinis, Danijos žemės ūkio, Kopenhagos privatinis ir Kopenhagos prekybos – sutelkę daugiau negu 1|2 šalies kapitalo. Mašinų gamybos, metalo apdirbimo, chemijos, maisto, tekstilės pramonė pagamina 3|4 pramonės produkcijos vertės. Svarbiausia mašinų gamybos šaka – laivų statyba. Statomi keleiviniai laivai, tanklaiviai. Gaminami dyzeliniai varikliai,

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->