Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Daiktavardis

Autorius: Darius

Daiktavardis yra kalbos dalis, kuri pasako daikto vardą ir atsako į klausimą kas tai?

Daiktavardis kaitomas linksniais, skaičiais ir yra vyriškosios arba moteriškosios giminės.

Semantiniu požiūriu daiktavardis yra labai įvairi kalbos dalis. Jos pagrindą sudaro konkrečių objektyviosios tikrovės daiktų, gyvų būtybių ir įvairių reiškinių pavadinimai (žemė, pušis, akmuo, upė, skruzdėlė, žvirblis, arklys, mergaitė, senelis, gaisras, griaustinis, vakaras). Bet šalia jų kalboje yra daug tokių daiktavardžių, kurie reiškia abstrakčius veiksnius, t.y. tokius veiksmus, kuriuos mes suokiame daiktiškai, kaip dalyką, egzistuojantį atskirai nuo veikėjo ir nuo konkretaus laiko (ėjimas, valgymas, būtis, viltis, gailesys). Yra ir tokių, kurie reiškia abstrakčias, atitrauktai nuo daikto suvokiamas ypatybes (gėris, lygybė, grožis). Atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio dalykas yra pavadinamas daiktavardžiu, visi šios kalbos dalies žodžiai skirstomi į dvi grupes: į konkrečiuosius ir abstrakčiuosius daiktavardžius.

Konkrečiaisiais daiktavardžiais vadinami daiktavardžiai, reiškiantys įvairius konkrečius objektyviosios tikrovės daiktus, gyvas būtybes, reiškinius. Reikšmės ir kai kurių gramatinių ypatybių požiūriu konkretieji daiktavardžiai irgi nėra visiškai vienodi. Vieni jų reiškia daiktus, kurie gali būti skaičiuojami (namas, stalas, knyga, pieštukas, brolis, sesuo, lydeka, diena, naktis, pavasaris). Tokių konkrečių daiktavardžių yra dauguma. Jie gali būti vadinami paprastaisiais konkrečiaisiais daiktavardžiais. Gramatiniu požiūriu jiems būdinga tai, kad jie kaitomi skaičiais (namas – namai, kėdė – kėdės, knyga – knygos, sesuo – seserys, pavasaris – pavasariai). Be to, jie gali būti vartojami su kiekiniais skaitvardžiais (dvi knygos, trys knygos, dešimt knygų). Išimtį sudaro tik nedidelė grupė vadinamųjų daugiskaitinių daiktavardžių, reiškiančių konkrečius daiktus ar dalykus (akėčios, akiniai, girnos, kailiniai, žirklės, smegenys, žiotys). Jie skaičiais nekaitomi. Jų daugiskaitos forma reiškia ir vieną tos rūšies daiktą, ir daugiau jų. Apibrėžtam daiktų kiekiui pažymėti su šiais daiktavardžiais vartojami dauginiai skaitvardžiai (dveji kailiniai, trejos žirklės).

Paprastieji konkretieji daiktavardžiai pagal reiškiamo daikto savybę būti skaičiuojamam gali būti priešpastatomi medžiagų pavadinimams ir kuopiniams daiktavardžiams.

Medžiagų pavadinimai yra tokie daiktavardžiai, kurie reiškia tam tikrą vientisą medžiagą, galimą matuoti, bet negalimą skaičiuoti. Tai tokie daiktavardžiai, kaip auksas, sidabras, plienas, nafta, žibalas, deguonis, pienas, sviestas, grietinė, miltai, pelenai, sakai, smėlis. Medžiagų pavadinimai skaičiais nekaitomi. Jie turi arba tik vienaskaitos (auksas, sidabras, smėlis, grietinė), arba tik daugiskaitos formą (miltai, dujos, klijai). Su jais negali būti vartojami kiekiniai skaitvardžiai. Šitokia vartosena pasitaiko labai retai ir tik frazeologiniuose junginiuose, pvz., Gardu, kaip devyni medūs. Bet negalima pasakyti trys auksai, penki pienai ir pan. Kadangi medžiagų pavadinimai reiškia dalykus, galimus matuoti, šios rūšies daiktavardžiai dažniausiai vartojami su įvairiais mato vienetus reiškiančiais žodžiais: litras pieno, butelis klijų, kilogramas sviesto, maišas miltų, balionas deguonies. Be to, vienaskaitiniai medžiagų pavadinimai tokiu atveju visuomet turi vienaskaitos kilmininko formą. Tuo tarpu jeigu su matą reiškiančiais žodžiais vartojame paprastąjį konkretųjį daiktavardį, jis gauna daugiskaitos formą (plg.: litras pieno, bet litras vyšnių; kilogramas sviesto, bet kilogramas agurkų; maišas smėlio, maišas cukraus, bet maišas bulvių).

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->