Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Čepkelių raistas

Autorius: Kristina

Čepkelių raistas plyti Pietryčių (Dainavos) smėlėtosios lygumos pakraštyje, Katros, Ūlos ir Grūdos upių plokščioje takoskyroje, 130 m NN aukštyje. Raistą supa skirtingi lygumos elementai. Vakaruose yra žemyninių kopų masyvas, šiaurėje – neperpustyta smėlėta lygumos dalis, kuri tik 2-3 m aukštesnė už raisto guolio lygumą, rytuose – to paties lygio kaip ir raistas, Katros upės salpa. Tik pietuose Čepkelių raisto riba yra sąlyginė. Čia jis pamažu pereina į Pustelnikės pelkę bei kitus pelkėtus smėlėtosios lygumos plotus, kurie netoli Musteikos kaimo irgi remiasi į kopų ruožą. Dar toliau pietuose, jau Baltarusijos ribose, kur Katra turi gilesnį slėnį, pelkių nėra, o raisto guolio lyguma, ten esanti 128 m NN aukščio, toliau tęsiasi Berštų kryptimi. Į rytus nuo Katros upės raisto guolio 130 m NN lyguma atsiremia į Lydos plynaukštę, kurios pakraščiai pakyla iki 140-150 m NN.


Klimato sąlygos. Rezervato teritorijos klimato sąlygos nustatytos remiantis Varėnos ir Druskininkų meteorologijos stočių daugiamečių stebėjimų duomenimis.

Saulės spinduliavimas. Čepkelių rezervato ir jo apylinkių teritorijoje metinė suminio spinduliavimo prietaka sudaro apie 45 % Saulės energijos kiekio, kuris pasiekia viršutinę atmosferos ribą. Vasaros mėnesiais išsklaidytojo spinduliavimo suma vos 10-15%mažesnė už tiesioginio spinduliavimo sumą, tačiau nuo spalio iki vasario mėnesio 70-75% Saulės energijos sudaro išsklaidytasis spinduliavimas.

Rezervato teritorijoje, kaip ir visame Vilniaus – Varėnos rajone, gegužės – rugpjūčio mėnesiais būna mažesnio tiesioginio ir didesnė išsklaidytojo spinduliavimo prietaka. Tai susiję su didesniu konvekciniu debesuotumu šiame rajone.

Atmosferos cirkuliacija ir vėjai. Rezervato teritorijoje vyrauja pietinių rumbų

Ypač pietvakariniai vėjai, kurių vidutinis greitis 3-3,5 m/s.

Šiltuoju metų laiku, susilpnėjus ciklonams, vėjai sumažėja iki 2,5-3 m/s. Jie dažniausiai pučia iš vakarų. Vidutinis metinis vėjo greitis rezervato teritorijoje apie 3 m/s, vos ne du kartus silpnesnis kaip pajūryje. Daug mažiau čia per metus ir dienų su stipriais (daugiau kaip 15 m/s) vėjais – tik apie 6 dienas, tuo tarpu pajūryje – 22-30 dienų.

Terminis režimas. Pietrytinė Lietuvos teritorija, kurioje yra Čepkelių rezervatas, turi savitas klimato sąlygas. Pavasarį ir vasarą vidutinė mėnesinė oro temperatūra čia vidutiniškai 0,5-1,0° aukštesnė negu kituose respublikos rajonuose. Šilčiausio liepos mėnesio vidutinė temperatūra 17,7°C, o šalčiausio sausio – 5,4°C.

Nagrinėjamoje teritorijoje anksčiausiai (vidutiniškai rugsėjo pabaigoje) prasideda ir vėliausiai (gegužės antrosios dekados pabaigoje) baigiasi šalnos, t.y. čia trumpiausias laikotarpis be šalnų – apie 130 dienų, net 35 dienom trumpesnis negu pajūryje ir apie 15-20 dienų trumpesnis negu šiaurės ir šiaurės rytų Lietuvoje. Dažnesnės šalnos Varėnos apylinkėse susijusios su čia vyraujančiais šilumai laidžiais, taigi labiausiai naktį atšalančiais, smėlio dirvožemiais.

Oro drėgnumas. Vidutinės metinės santykinio drėgnumo reikšmės Lietuvos teritorijoje skiriasi nedaug ir nagrinėjamoje vietovėje sudaro 80-81%. Didžiausios jo reikšmės čia būna lapkričio mėnesį – 90 %. Žiemą jis vidutiniškai sudaro 84-89%, pavasarį, kilant temperatūrai, o dažniau įsiveržus sausoms kontinentinėms oro masėms gegužės mėnesį, sumažėja iki 68 %. Vasaros mėnesiais santykinis oro drėgnumas didėja iš lėto (71-77%), o rudenį gana intensyviai.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->