Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Centrinis bankas ir monetarinė politika

Autorius: Vaclovas

PINIGŲ FUNKCIJOS

Ekonomistai, pateikdami pinigų apibūdinimą, sieja juos su prekių mainais. Istorinė patirtis rodo, kad pinigai yra visa, kas konkrečioje visuomenėje naudojama kaip mainų priemonė arba visuotinis ekvivalentas.

Visuotinės vertės ekvivalentas – tai prekė, į kurią mainomos kitos prekės.

Pinigai atsiranda plėtojantis mainams, kai tam tikra prekė pradeda atlikti visuotinio ekvivalento vaidmenį.

Pinigai – tai visuotinės vertės ekvivalentas, atliekantis mainų, prekių apskaitos vieneto, taupymo ir mokėjimo priemonės funkcijas.

Svarbiausios pinigų funkcijos:

1. Pinigai – kaip mainų priemonė; jos dėka vyksta prekių mainai tarpininkaujant pinigams. Pinigai ekonomikoje reikalingi ne patys savaime, bet kaip priemonė, atliekant įvairius sandėrius: prekėms įsigyti ar parduoti. Pinigus, kaip mainų priemonę galima išreikšti taip: Pr – P – Pr. Čia Pr – prekė parduodama už pinigus, o pastarieji yra priemonė nusipirkti reikalingą kitą prekę ar paslaugą Pr.

Barterinė ekonomika – tai ekonomika, kai nėra vienos visuotinai pripažintos mainų priemonės, ir prekės mainomos viena į kitą.

Dabartinėmis sąlygomis prie barterinių mainų grįžtama tuomet, kai pinigai negali gerai atlikti mainų funkcijos:

• Kai už turimus pinigus negalima nusipirkti norimos prekės;

• Kai yra aukštos kainos, t.y. infliacija.

Pinigai, atlikdami mainų priemonės funkciją, padeda taupyti laiką, pailgina laisvalaikį, leidžia visuomenei pagaminti papildomų prekių ir paslaugų. Šiuo požiūriu pinigai vertinami kaip visuomenės pažangos rodiklis.

2. Pinigai – apskaitos (įvertinimo) vienetas, kuriuo nustatomos kainos ir įvedama apskaita. Kainą veikia prekės gamybos kaštai, jos paklausa, pasiūla, naudingumas, kokybė, reklama. Tačiau yra daug prekių – gamtiniai ištekliai, – kurių kainą lemia ne gamybos kaštai, bet papildomas (ribinis) produkto kiekis, pagamintas naudojant šias prekes.

Pirmosios dvi pinigų funkcijos glaudžiai susijusios su laiku: tarp pinigų gavimo ir išleidimo visada praeina tam tikras laiko tarpas. Kol pinigai laikomi (saugomi), jie yra tam tikra vertybių atsarga. Tokiu atveju jie atlieka trečiąją funkciją.

3. Pinigai – taupymo priemonė, tam tikras asmens turto saugojimo būdas. Pinigai nėra vienintelė turto forma. Turtas – nuosavybė, kuria disponuoja ekonominis subjektas. Turtas – tai:

• Materialiniai aktyvai:

1. žemė;

2. gamybiniai pastatai ir įrengimai;

3. gyvenamieji namai;

4. ilgojo vartojimo reikmenys.

• Finansiniai aktyvai – pinigai, taupomieji indėliai, vertybiniai popieriai, draudimo polisai, akcijos.

Turtas arba aktyvai yra likvidūs, jeigu jį be didesnių sunkumų ar išlaidų galima paversti grynaisiais pinigais. Aktyvai, kurie neįtraukiami į pinigų apibrėžimą, bet yra labai panašūs į įtrauktuosius, vadinami kvazipinigais.

Kvazipinigai – tai terminuoti ir taupomieji šalies ir konvertuojamosios bei nekonvertuojamosios užsienio valiutos, perskaičiavus į šalies valiutą, indėliai.

4. Pinigai – kaip mokėjimo priemonė – tai atidėtų mokėjimų matavimo priemonė. Šia funkciją pinigai atlieka tada, kai už prekes ir paslaugas pinigai užmokami vėliau. Tuo grindžiamos ir piniginės paskolos.

Visas keturias funkcijas pinigai atlieka tik nesant infliacijos, t.y. kai kainos stabilios. Kai šalyje didelė infliacija, pinigai neatlieka 3 ir 4 funkcijos.
ISTORINĖ PINIGŲ RAIDA

Pinigų istorinė raida apima kelis etapus, pagal kuriuos išskiriamos ir pagrindinės pinigų rūšys:

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Rašykite komentarą

-->