Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Birutė Pukelevičiūtė

Autorius: Gabija

Birutė Pūkelevičiūtė gimė 1923-08-12 Kaune. Nuo pat pirmojo eilėraščių rinkinio (“Metūgės”, 1952) pasirodymo Pūkelevičiūtė išsiskyrė ryškiu originalumu ir iki tol neįprastu meilės temos pateikimu iš šiuolaikinės moters perspektyvos. To pasiekti nebūtų buvę įmanoma nesukūrus visiškai naujo diskurso. Tokio naujo, kad jis net išprovokavo tradiciškai nusiteikusių kritikų neigiamą reakciją, paskatinusią rašytoją pasukti į prozą. Tiktai 1990 m. pasirodė antra jos poezijos knyga “Atradimo ruduo”; ją sudaro dvi draminės poemos ir pluoštas eilėraščių, kurių stilistika panaši į “Metūgių”. Pastarasis rinkinys įtvirtino autorę kaip vieną savičiausių išeivijos poezijos autorių.

Savo realijų faktūra ir memuaristiniu tonu Pūkelevičiūtės romanai „Aštuoni lapai”, „Devintas lapas”, vaizduojantys Antrojo pasaulinio karo pabaigą, artimi tam antimilitaristinio romano tipui, kurį reprezentuoja vokiečių rašytojo G.Grasso „Skardinis būgnelis”. Kiti du romanai – „Rugsėjo šeštadienis”, „Naujųjų Metų istorija” – parašyti orientuojantis daugiau į amerikietiško „bestselerio” standartą: greita figūrų ir situacijų kaita, aiškus ir paprastas sakinys, būdinga fabulos pabaiga- autokatastrofa. Pūkelevičiūtė sukūrė lengvai skaitomą, sklandų ir dinamišką lietuviško romano tipą, žymiai tikroviškesnį ir meniškesnį negu išpopuliarėję Lietuvoje panašaus tipo V.Sirijos Giros kūriniai.

BIOGRAFIJA
Birutė Pūkelevičiūtė gimė 1923-08-12 Kaune, ten debiutavo kaip aktorė. 1944 m., gresiant sovietų okupacijai, kaip ir nemaža dalis intelektualų, rašytojų bei menininkų, pasitraukė į Vokietiją, o karui pasibaigus emigravo į Kanadą. Monrealyje subūrė lietuvių teatro grupę ir parašė pirmąją poezijos knygą. 1965 m. persikėlė į JAV ir įsitvirtino kaip romanistė, tačiau teatrinės veiklos nenutraukė. 1998-aisiais grįžo į Lietuvą. Kūryba apdovanota ne viena premija (išeivijoje, bet ne Lietuvoje) ir versta į įvairias kalbas.
Šešios “Metūgių” dalys atliepia moters formaciją/evoliuciją. “Pavasarėjant” vaizduoja gamtos atgijimą: jaunos merginos ir jos lytiškumo prabudimą. Anapus laukuose ir miške fiksuojamų vyksmų nujaučiama erotinė įkrova. Gamta ir aš susilieja. Geismo proveržį įsisąmonins ir vyras: “pagarbinsi jos ženklą”. Pabrėžiama prigimtoji moters vertė: “aš esu pašventinta kaip derlinga žemė sėjos rytą”. Akcentuojamas gyvybės tęstinumas – paralelė moteris/gamta vaisingumą perteikia kaip rituališką, turintį mitinės galios: “Aš ateinu ir nueinu, o mano kūne miega tavo nežinomi sūnūs”.
STUDIJOS

Studijavusi germanistiką ir žurnalistiką Kauno universitete, Jaunimo teatro aktorė, vėliau vaidinusi Augsburge lietuvių teatro scenoje, režisavusi Monrealyje lietuviškus dramos spektaklius (K.Borutos „Baltaragio malūnas”, B.Sruogos „Milžino paunksmė”), pastačiusi filmą „Aukso žąsis” pagal savo pačios scenarijų, išleido pirmąją eilėraščių knygą „Metūgės” 1952 m. Toronte, išgarsėjo autobiografiniais ir psichologiniais romanais – „Aštuoni lapai” (1956), „Rugsėjo šeštadienis” (1970), „Naujųjų Metų istorija” (1974), „Devintas lapas” (1982). Plataus diapazono rašytoja, išlaikiusi dinamišką mąstyseną, dramatišką vyksmą ir gyvą kalbos jausmą įvairiuose literatūros žanruose – eiliuotoje pasakoje („Aukso žąsis”, 1965), apsakyme („Marco Polo Lietuvoje”, 1982), lyrinėje dramoje („Žydra ir geltona”, 1984), eilėraščiuose proza („Atradimo ruduo”, 1990).

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->