Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Biochemijos egzaminu atsakymai

Autorius: Livija

BIOCHEMIJOS EGZAMINŲ ATSAKYMAI

.1 Ląstelių sandara ir cheminė sudėtis. Organiniai polimerai ir monomerai.

Ląstelės sudarytos iš subląstelinių struktūrinių darinių (branduolių, mitochondrijų, membranų, ribosomų, lizosomų, vakuolių, Goldžio komplekso, citoplazmos ir kt.) Visos subląstelinės struktūros yra sudarytos iš molekulinių struktūrų – polimerinių ir monomerinių biologinių molekulių, sudarytų iš atomų, jonų ir t.t. Bendros visų audinių ląstelių subląstelinės struktūros:


1. Ląstelės išorinė membrana-dengia ląst. paviršių ir atlieka atraminę ir trofinę funkcijas, dalyvauja perduodant signalus iš ląst. ir į ją.

2. Vidinės membranos-riboja ląst. turinį, skiria branduolio karioplazmą nuo hialoplazmos, ląst. ertmę suskaido į atskiras dalis, dengia daug ląst. organoidų.

3. Citoplazma-gaubia branduolį, įvairius membraninius darinius ir nemembranines struktūras. Citoplazmoje vyksta daug metabolinių procesų, tokių kaip glikolizė, riebiųjų rūgščių sintezė.

4 Branduolys sudarytas iš brand. apvalkalo, skystos dalies.

5 Endoplazminis tinklas-jį sudaro membraniniai kanalai, pūslelės ir cisternos.ET susijęs su branduolio apvalkalu. Jis veikia baltymų sintezę ir kaupia kalcio jonus.

6. Goldžio kompleksas yra artimai susijęs su ląst. išskyrimo funkcija.

7. Mitochondrijos-viena iš pagrindinių energijos (ATP) gamintojų ląst.

8. Lizosomos suskaido susidėvėjusius ląstelės komponentus.

9. Ribosomos-jų funkcija, baltymų sintezė, vykstanti slenkant ribosomai iRNR grandine.

10. Mikrovamzdeliai-reguliuoja įvairių dalelių pernešimą ir pasiuntimą išilgai mikrovamzdelių.

11. Centriolės-svarbios mitozės dalijmosi metu.

12. Mikrofilamentai-didelę įtaką turi griaučių raumenų ląst. Funkcija-kinetinė ir atraminė.

13. Intarpai, kurie skirstomi į trofinius, sekrecinius, pigmentinius ir kristalus.

2. a)Išorinės ir vidinės medžiagų apykaitos dėsningumai. b)Katabolinės ir anabolinės reakcijos

. a) medžiagų apykaita – tai sudėtinė biocheminių r-jų grandinė, kurios pagrindą sudaro maisto medžiagų įsisavinimas iš žmogų supančios aplinkos, tų medžiagų perdirbimas bei atliekų išskyrimas. Medžiagų apykaita skirstoma į išorinę ir vidinę. Norėdamas išgyventi organizmas turi prisitaikyti prie išorinės aplinkos, atitinkamos ekologinės nišos, sąlygų ir poveikio. Vidinė medž. apykaita vyksta įv organų bei audinių ląstelėse. Skiriami 3 vidinės medž. apykaitos etapai: 1) maisto medž. pasisavinimas 2) monomerų tolimesnis skaidymas iki acetil-CoA 3) acetil-CoA oksidinimas iki Co2 ir H2O

b) Skilimo r-jos vadinamos katabolinėmis disimiliacijos r-jomis, kurių metu E išskiriama, tai dažniausiai būna oksidacijos r-jos.

Naujų medžiagų sintezės r-jos vad. Anabolinėmis asimiliacijos r-jomis, tai dažn. Redukcijos r-jos, kurių metu E suvartojama.

Oksidacijos r-jų metu nuo oksidinamo substrato įv. fermentų, jų tarpe dehidrogenazių, atskiriami H atomai ir elektronai.

Redukcinių r-jų metu prie redukuojamo substrato yra prijungiami H atomai ar elektronai. Todėl medž. ir E apykaitos r-jų metu nuolat vyksta oksidacijos – redukcijos r-jos. Medžiagos nuolat skaidomos ir sintetinamos. Organizme nuolat vyksta maisto medž skaidymas, ardymas. E išskyrimas ir galutinių apykaitos produktų šalinimas į ląstelę ar organizmą supančią apl.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27

Rašykite komentarą

-->