Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Bibliografija

Autorius: Laima

O. Korunovi nuomone, bibl. yra veiklos sričių sistema, garantuojanti bibl . inf. funkcionavimą visuomenėje. Bibl. – visuomeninis reiškinys atsiradęs daugiau kaip prieš 2000 metų. Bibl, teikia žinias apie dokumentus. Išsamią inf. apie knygas, straipsnius pateikia bibl. Valstybės prestižas turėti gerą bibl. centrą. Bibl. dok. objektu laikoma knyga. XVI a. valstybės pradėjo registruoti savo išleidžiamus leidinius. Tai nacionalinė bibliografija. Ji skirstoma į 2 dalis:1)Einančioji nacionalinė bibliografija (vienas, savaitės, mėnesio ketvirčio). 2)Retrospektyvioji nacionalinė bibl. (knygos, pariodiniai leid. ).

Studijuojant šią temą, visų pirma būtina susipažinti su bibl. teorijai labai svarbių sąvokų “dokumentas”, ”informacijos vartotojas”, ir “dokumentinių komunikacijų sistema” turiniu. Dokumentas: materialinis objektas, žmogaus sukurtu būdu fiksuojantis informaciją, skirtą perduoti laike ir erdvėje. Informacijos vartotojas: žmogus, naudojantis informacijos šaltinius moksliniais, gamybiniais, kūrybiniais tikslais. Dokumentinių komunikacijų sistema: tai dokumentų, informacijos vartotojų ir tarpusavio santykių visuma. Didėjant dokumentų srautams ir masyvams, randantis informacijos vartotojų dokumentiniams poreikiams, žmonija sukūrė specialius tarpininkus dokumentinėje komunikac. sist. – biblioteninkystę, knygų prekybą, archyvinin – lystę, mokslinę informacinę veiklą, bibliografiją. Vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių bibl. atsiradimą ir raidą, buvo dokumentų gausėjimas, vis didesni kėblumai, iškyla inf. vartotojams, prireikus susiorientuoti dokumentų srautuose ir tolydžio besiplečiančiuose jų masyvuose. Kuo toliau tuo smarkiau didėja dokumentų rūšių sk. : žurnalų, mikrodokumentų. . Tokiomis sąlygomis inf. vartotojui būtina kvalifikuota pagalba, garantuojanti jam reikalingų dokumentų suradimą ir efektyvų panaudojimą. Šį užd. ir padeda spręsti specifinė veiklos sritis – bibliografija. Bibl. padeda mokėti taisyklingai vartoti terminus, išsiugdyti profesinio mąstymo pagrindus. O. Koršunovas suklasifikavo bibliografiją :

1) Bibl. – literatūros sąrašas, rodyklė.

2) Tam tikrų bibl. darbų visuma.

3) Bibl. – tai mokslas arba pagrindinė – mokslinė disciplina. Mokslas tiriantis knygą.

4)Mokslinė arba praktinė ir praktinė veiklos sritis, susijusi su bibl. šaltinių rengimu, inf. vartotoju.

5) Bibl. – tai įvairių veiklos sričių sistema, garantuojanti bibliografinės informacijos funkcionavimą visuomenėje. Dabar sutinkamos kelios bibl. koncepcijos:

1)Knygotyrinė2)Koncepcinė3)Dokumentografinė.

Tai mokslas apie knygą. Tai knygos, raštijos istorijos, knygų leidyba, biblioteninkystė, bibl. siaurąja prasme. Knyga – pagrindinis bibl. veikos objektas.
II. . Dokumentinių komunikacijų sistema.

Bibl. informacij. , visos bibl. atsiradomo priežaščių reikia ieškoti dokumentinių komunikacijų sist. vystymosi ir funkcionavimo dėsningumuose.

Visų pirma būtina susipažinti su bibl. teorijai labai svarbių sąvokų “dokumentas”, ”informacijos vartotojas”, ir “dokumentinių komunikacijų sistema” turiniu. Dokumentas: materialinis objektas, žmogaus sukurtu būdu fiksuojantis informaciją, skirtą perduoti laike ir erdvėje. Informacijos vartotojas: žmogus, naudojantis informacijos šaltinius moksliniais, gamybiniais, kūrybiniais tikslais. Dokumentinių komunikacijų sistema: tai dokumentų, informacijos vartotojų ir tarpusavio santykių visuma. Didėjant dokumentų srautams ir masyvams, randantis informacijos vartotojų dokumentiniams poreikiams, žmonija sukūrė specialius tarpininkus dokumentinėje komunikac. sist. – biblioteninkystę, knygų prekybą, archyvininlystę, mokslinę informacinę veiklą, bibliografiją. Skaitymas, tai begalinis prieštaravimų tarp dokumentų ir skaitytojų sprendimo procesas. Dokumente yra inf. , kurios nėra skaitytojo samonėje. Kol išlieka ši priešybė, išlieka ir pats santykis “Dokumentas – skaitytojas”. Jis egzistuoja iki dokumento perskaitymo. Minėtų priešybių vienybę užtikrina jų atitikimas. Ši sąvoka yra labai svarbi bibliografijos teorijai ir apima visų galimų situacijų begalinę įvairovę. Lengvai ir paprastai realizuoti atitikimą tarp dokumento ir skaitytojo dažniausiai neįmano – ma, nes egzistuoja daug dok. Komunikacijų sist. vidinių prieštaravimų, apsunkinančių normalų dokumento visuomeninį funkcionavimą. Prieštaravimas sąlygoja tai, kad dokumentai ir skaitytojai egzistuoja diskretiškai, kokybiniu požiūriu yra nevienalyčiai.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Rašykite komentarą

-->