Biblija
Autorius: Povilas
Biblija yra senovinė, šventoji knyga, istorinis paminklas.Ji yra puikių intriguojančių istorijų knyga. Tačiau ji ne tik įdomių istorijų virtinė, visos jos byloja vieną didįjį pasakojimą. Šis didysis pasakojimas yra apie Dievą, pasaulio ir žmonių kūrėją, ir apie tai, ką Jis veikia su savo kūrinija.
Sukūrimas:
Dievas sukūrė visatą iš nieko,žodžiais suteikdamas daiktams egzistenciją. Jis apgyvendino žmones savo sukurtame pasaulyje, pavesdamas juo rūpintis. Žmonių globai Dievas atidavė gyvūnus, paukščius, medžius ir augmeniją.
Nuopolis:
Dievas pirmuosius žmones įkurdino sode, kuriame leido laisvai gyventi. Jis tik buvo uždraudęs valgyti vaisius nuo medžio, stovinčio sodo viduryje. Tačiau Žalčio(blogio įsikūnijimo) įkalbinti, jie paragavo uždraustojo vaisiaus ir buvo išvaryti iš sodo. Šis pasakojimas iš esmės padeda suprasti Bibliją, nes per jį paaiškėja, kad žmonija nebeturi tiesioginio ryšio su Dievu. Visa kūrinija taip pat prarado pirmapradį Dievo artumą.
Izraelis:
Dievas išsirenka Izraelio tautą, kurią imasi saugoti ir globoti. Net izraelitams patekus į Egipto nelaisvę, Dievas juos išgelbėja per Mozę, kuris išveda tautą iš Egipto. Kol tauta klaidžiojo po dykumą, Dievas davė savo įstatymą. Dievo Įstatymo esmę sudaro dar 10 įstatymų, kurie moko žmones, kaip jie turi gyventi. Pradėjus pusei amžiaus Viešpats nuostabiu būdu sugrąžino į tėvynę Judo gyventojus.
Jėzus:
Pasaulyje pasirodė Jėzus-mokytojas ir gydytojas, kalbėjęs apie Dievo karalystę,-patvirtindamas, kad Dievas tebesirūpina savo žmonėmis, nepaisant jų priespaudos ir kančių. Jėzus trejus metus žmones mokė, gydė ir išvarinėjo piktąsias dvasias iš apsėstųjų, skelbdamas, kad Jo darbuose ir mokyme atsispindi Dievo galybė. Jis rūpinosi vargšais ir atstumtaisiais, galėjo padėti net svetimšaliams, kurie į jį kreipdavosi, skelbė žmonėms gailestina Dievo meilę ir tikėjosi, kad tauta per Jo paties auką dvasiškai atgims. Tačiau žydų religiniai vadovai visą savo gyvenimą piktinosi išgirdę tokias Jėzaus kalbas. Greitai Jėzus buvo suimtas ir nuteistas mirti, o tada romėnai Jėzų pasmerkė nukryžiuoti. Kol Jėzus kabojo ant kryžiaus, tamsa gaubė kraštą. Tačiau mirtis neturėjo jam galios ir Jėzus po 3 dienų prisikėlė. Jis tikrai buvo Mesijas!
Kristaus sekėjai: Prisikėlęs iš mirties Jėzus savo mokiniams pavedė skelbti žinią apie Jį kitiems žmonėms. Jėzus, prieš palikdamas savo mokinius ir išeidamas pas Dievą Tėvą, pažadėjo atsiųsti jiems galią, padėsiančią atlikti šią didžią užduotį;tą galią Jėzus pavadino Šventąja Dvasia.
Laikų pabaiga:
Pirmieji krikščionys gyveno, laukdami, kada Jėzus sugrįšiąs į žemę užbaigti to, ką Jis čia pradėjęs savo gyvenimu, mirtimi ir prisikėlimu. Jie laukė ir visos kūrinijos atsinaujinimo, kuris turįs įvykti pagal pirmapradę Dievo idėją. Tuomet ateis diena, kai pasaulyje nebeliks blogio ir neteisybės, ir tie, kurie atmetė Dievą, būsią nubausti, o tie, kurie tikėjo Jėzų, regės Dievą akis į akį.
Biblijos poveikis:
Vos pradėjus tyrinėti šiuolaikinę Vakarų civilizaciją, iš karto susiduriame su Biblija. Daugelį šimtmečių ji turėjo lemiamos įtakos mūsų įstatymams, švietimo sistemoms ir demokratijos idealams-jau nekalbant apie mūsų žmogaus žmogaus teisių sampratą. Vienaip ar kitaip,Biblija darė didžiulį poveikį daugumai žymiausių Europos politikos,socialinio gyvenimo ir religijos reformatorių, o per juos-visoms didžiausioms Vakarų pasaulio tautoms. Tą patį galima pasakyti apie daugybę dabartinių permainų pasaulio kultūroje. Kai bundančių tautų žmonės ieško savojo kelio, daugelis jų vadovų pasirenka Bibliją.
Biblijos idėjos:
• Pasak Biblijos, viskas pasaulyje prasideda, vyksta ir pasibaigs su Dievo palaiminimu. Visur regime Dievą, globojantį savo meile vyrus ir moteris, didelius ir mažus, kviečiantį visus nuoširdžiai jam pasižadėti.
• Reikšmingiausias Biblijoje yra Jėzus. Jis ne tik skatina mus abejoti mūsų tikėjimo ir elgsenos nuostatomis,bet ir suteikia žmonėms galimybę mažinti blogį ir įgyti jėgų gyventi naujai, pagal Dievo nurodymus. Jis skelbia, kad jo mokymas nėra tik vienas iš galimų, o yra vienintelis būdas Dievui pažinti ir iš tikrųjų su juo suartėti. Kad pažintų tikrąjį Dievą, žmogus privalo pripažinti Jėzų Kristų vieninteliu Dievo Sūnumi ir būti pasirengęs atgailavimui ir pasižadėjimui jam-Viešpačiui ir Išganytojui-siekti atleidimo už praeitį.
• Biblijoje gausu nuostabių ir vertingų įžvalgų, mokančių, kaip žmonės gali ir turi atsiliepti į didelės ir atlaidžios Dievo meilės ženklus.
Biblijos skaitymas:
Biblijos skaitymas gali būti sunkus. Kartais jis būna įdomus, teikiantis jėgų, bet kartais mums gali užduoti mįslingų klausimų.Žmonės skaito Bibliją dėl įvairiausių priežasčių:
▪ Ji gali būti skaitoma kaip literatūros kūrinys. Psalmynas arba Izaijo knyga priklauso geriausiems pasaulio literatūros pavyzdžiams.
▪ Šventąjį Raštą galima skaityti ir kaip senojo pasaulio istoriją.
▪ Bibliją žmonės studijuoja, norėdami suvokti judėjų ir krikščionių religijų atsiradimą, jų moralės normas.
▪ Biblija galima domėtis, norint išsiaiškinti daugelio menininkų, rašytojų ir kompozitorių kūrinių įkvėpimo šaltinį.
Biblija yra padalyta į Senajį ir Naująjį testamentus:
Senąjį testamentą sudaro 46 knygos.Tai:
Penkiaknygė,kurią sudaro:
Pradžios knyga:vaizduojanti Dievo veiklą.
Išėjimo knyga:atskleidžianti Dievo veikimą istorijoje.
Kunigų knyga:joje surašyti priesakai yra duoti visiems laikams,daugelis jų tai sveikos gyensenos ir higienos taisyklės.
Skaičių knyga:parodo Dievo ištikimybę.
Pakartoto įsakymo knyga:pagrindinė jos tema-paklusnumas.
Istorinės knygos:
Jozuzės, Teisėjų,Rutos, Samuelio, Karalių, Kronikų, Ezdro, Nehemijo,Tobito, Juditos, Makabėjų ir Esteros knygose apima 800 žydų istorijos metus-maždaug 1200-400m.pr.Kr. laikotarpį.Jose rašoma kaip izraelitai įsikūrė savo nukariautoje žemėje,apie teisėjų ir karalių laikus iki didžiųjų šiaurės tautų antplūdžio, kurio metu Dievo tauta buvo ištremta į nelaisvę.
Išminties knygos:
Jobo, Psalmynas,Patarlių, Koheleto ir Giesmių giesmė.Visos knygos labai skiriasi viena nuo kitos tematika. Jobo knyga-tai didelė poema pie kentėjimo prasmę, Koheletas svarsto apie tariamą gyvenimo bepraspiškumą, Patralių knyga-tai posakių rinkinys, kuriama aiškinama kaip elgtis kasdieniniame gyvenime, Psalmynas-giesmių, maldų ir eilėraščių rinkinys,kuriame išreikšti patys įvairiausi jausmai,o Giesmių giesmėje giedama apie kūniškos meilės stebuklą.Tačiau kiekvienoje sių knygų kalbama apie žmogaus elgesį ir kasdieninį gyvenimą, Dievas yra visur.Išminties knygų esmė-tai tikėjimas,kad Dievas taip sutvarkė gyvenimą, jog mes įgyjame išminties jam lenkdamiesi ir vykdydami jo įsakymus.
Pranašų knygos:
Siracido, Izaijo, Jeremijo, Barucho, Ezekielio, Danielio, Ozėjo, Joelio, Amoso, Abdijo, Jonos, Michėjo, Nahumo, Habakuko, Sofonijo, Agėjo, Zacharijo ir Malachijo knygos, išskyrus Raudas,pavadintos jose aprašomo pranašo vardu. Pranašai, tai buvo Dievo žmonės, veikę kaip jo žynianešiai, kartais taip užvaldyti jo valios, jog net tiesiai bylodavo jo vardu.
Senasis testamentas tai yra esminė Biblijos dalis. Visos 46knygos yra Dievo Dvasios įkvėptos ir turi išliekančiąją vertę.Krikščionys gerbia senąjį testamentą kaip tikrą Dievo žodį. Istorija liudija, kad Krikščionių Bendrija visuomet nedvejodama priešinosi mėginimams atmesti Senąjį testamentą teigiant, kad Naujasis padarė jį negaliojantį.
Naujajį testamentą sudaro 27knygų rinkinys:
4evangelijos(evangelija-geroji naujiena):
Pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną,jose dėmesys suteikiamas i tai kokią gerą naujieną pasauliui atnešė į pasaulį, mokydamas ir gydydamas, o visų pirma savo mirtimi ir prisikėlimu išgelbėdamas žmones.
Laiškai galatams, efeziečiams, filipiniečiams, kolosiečiams, tesalonikoniečiams, Timotiejui, laiškas Titui, Filemonui, Žydams;Jokūbo laiškas, Petro, Jono ir Judo laiškai, Apsireiškimas Jonui. Ir apaštalų darbai, kurie užbaigia Naujojo Testamento istoriją. Trylika pirmųjų laiškų parašyti naujai įsikūrusioms jaunoms Bažnyčioms. Juose atsakoma į krikščionims svarbius klausimus, į vadovavimo Bažnyčioms problemas. Visus šiuos laiškus parašė pagonių apaštalas Paulius.Dramatiška jo paties atsivertimo į krikščionybę istorija taip pat užrašyta Apaštalų darbuose.
Kiti laiškai skirti didesnėms krikščionių grupėms.
Naujojo testamento pasakojimas apima apie 100metų, Ia. po Kristaus gimimo Romos imperijos provincijoje. Šis testamentas yra iš esmės skirtas Jėzui Kristui.
Šiandien turbūt nieko nestebina,kad bet kokių pažiūrų žmogus gali susipažinti su Biblija jam suprantama kalba. Tačiau Biblija buvo parašyta kalbomis, kuriomis šiandien niekas nebekalba. NT- senąja graikų kalba, ST-hebrajų. Norint tiksliai atskleisti Biblijos kalbų žodžių prasmę reikėjo tyrinėti istoriją ir kultūrą, atlikti ligvistine analivę.Tai buvo labai sunkus ir kruopštus darbas, bet nepaisant to galima tvirtinti, kad dabartiniai Biblijos vertimai iš esmės atitinka originalą.