Bernitas Viltajaras
Autorius: Renata
Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.
Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.
1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.
1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.
1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.
1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.
1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.
1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.
1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.
1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.
Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos tėviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.
Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
Kūryba:
1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.
1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.
1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.
1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).
1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”
1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”
1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”
1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”