Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Bernardo Brazdžionio biografija ir kūryba

Autorius: Vanda

Bernardas Brazdžionis gimė 1907 metų vasario 14 dieną Stebeikėlių kaime, Biržų krašte. Pradžios mokyklą poetas lankė Žadeikiuose ir Pasvalyje. 1921 – 1929 metais mokėsi Biržų gimnazijoje, kurioje taip pat mokėsi Julius Janonis, Kazys Binkis. Brazdžionis mokydamasis gimnazijoje išspausdino pirmąsias knygeles – eilėraščių rinkinį „Baltosios dienos” ir poemėle „Verkiantis vergas”, dalyvavo jaunųjų poetų antologijoje ,,Pirmas dešimtmetis“. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lituanistiką ir pedagogiką. Studijų metais buvo aktyvus „Šatrijos“ draugijos narys. Baigęs universitetą dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą įvairiuose kursuose bei mokyklose, 1937 – 1939 metais dirbo ,,Sakalo“ leidykloje, 1940 – 1944 metais vadovavo Maironio literatūros muziejui. Bernardas Brazdžionis taip pat redagavo „Lietuvių enciklopediją“, žurnalą „Lietuvių dienos“;

1961 – 1965 ir 1980 – 1983 metais buvo rašytojų draugijos pirmininkas.

1931 poetas išleido pirmąjį brandžios kūrybos (antrąjį chronologiškai) eilėraščių rinkinį „Amžinas žydas“. Šis rinkinys yra vienas moderniausių ir drąsiausių poeto kūryboje. Jame ryškėja religinė problematika. Gausu krikščioniškų Rytų ir Biblijos simbolikos, liturginės atributikos, dominuoja himno, psalmės intonacijos. Tautosakiniai motyvai derinami su kultūrinėmis nuorodomis (eil. „Botanika“ ). Ieškoma individualaus, asmeninio santykio su Dievu, svarstoma nuodėmės ir Dievo gailestingumo, mirties ir amžinybės problematika. Išsiskiria ir Brazdžionio eilėraščio melodija – pakartojimas, laipsniavimas, paralelizmais kuriamas muzikinės monotonijos įspūdis, taip tarsi atkartojamas maldos monotoniškumas.

Vėlesniuose poeto kūriniuose „Ženklai ir stebuklai“, „Kunigaikščių miestas“ sustiprėja deklamacinė, retorinė stilistika, labiau imama orientuotis i klausytoją nei i skaitytoją, susilpnėja individualus religinis santykis su pasauliu: lyrinis subjektas tarsi užima tarpininko poziciją (tarp aukštesnės, dieviškos, jėgos ir adresato), tarsi interpretuoja tiesas. Formuojasi poeto pranašo motyvas: į skaitytoją kreipiamasi ne kaip į lygiavertį partnerį, o kiek iš aukšto, nurodant jo likimo liniją. Brazdžionis – ryškiausias katastrofistas tarpukario Lietuvoje.

Emigracijoje Brazdžionis išleido rinkinius „Svetimi kalnai“, „Šiaurės pašvaistė“, „Vidudienio sodai“, „Po aukštaisiais skliautais“. Šiuose knygose dominuoja pavergtos tautos likimo, tėvynės ilgesio temos, jos išsakomos gana tiesmukai, nevengiant patetikos ir sentimentalumo.

Rašykite komentarą

-->