Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Berlyno siena

Autorius: Ieva

1961 m. rugpjūčio 13 d. Rytų Vokietijos kareiviai visus Vakarų Berlyno sektorius ima juosti spygliuotomis vielomis. Per kelias dienas jie pastato dar vieną 3 m aukščio ir 55 km ilgio sieną: ja Vakarų Berlynas atskiriamas nuo pasaulio. Tos pačios šeimos nariai staiga atskiriami vieni nuo kitų. Ligi 1961 m. rugpjūčio 13 d. į Vakarus kasdien išeidavo 2000 Rytų Vokietijos piliečių, o sutvirtinus sieną, į Vakarus iki 1976 m. pabėga tik 34 000 žmonių. 171 žmogus žuvo kai bandė tai padaryti.


Vakaruose 16 šalių, priėmusių Maršalo planą, susiburia ekonominiu pagrindu į EEBO (Europos Ekonominio Bendradarbiavimo Organizacija, 1948); kariniu pagrindu JAV su savo proteguojamaisiais sudaro gynybinę sąjungą NATO (Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, 1949) – kuri saugo juos po savo „branduoliniu skėčiu“. Tokiu būdu 12 valstybių – JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Danija ir Islandija – sudaro Atlanto Sąjungą.

Rytuose Sovietai į tai atsako sudarydami ESPT (Ekonominės savitarpio Pagalbos Tarnyba, 1949) ir VSO (Varšuvos Sutarties Organizacija, 1955 simetriskai atitinkančias EEBO ir NATO organizacijas.

Nuo to laiko kryžiaus žygių ir raganų medžioklės atmosferoje prasideda aršus „šaltasis karas“. Sovietų pusė pasmerkia priešingą stovyklą – „kapitalizmo ir karo stovyklą“ – ir pradeda liaudies demokratijos šalyse naują inscenizuotų teismo procesų seriją. Jungtinėse Amerikos Valstijose senatorius Makartis (MacCarty) vadovauja tikrai inkvizicijai prieš tūkstančius antiamerikanizmu įtariamį tarnautojų: vyras ir žmona Rozenbergai (Rosenberg) apkaltinami karo metu išdavę Sovietų Sajungai atominės bombos paslaptį, be formalių įrodymų nuteisiami mirti ir nuosprendis įvykdomas (1953).

1948 metų balandžio mėnesį Sovietai užblokuoja kelius į tris Vakarų Berlyno sektorius (amerikiečių, anglų, prancūzų), tokiu būdu izoliuodami juos savo okupacinės zonos centre. Amerikiečiai suorganizuoja milžinišką oro tiltą, per kurį berlyniečiai aprūpinami maistu, ir taip išvengiama konflikto. Po metų blokada panaikinama, bet padėtis jau pasikeitusi: Vakarų Berlynas tapęs Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR, sostinė Bona) Land (žeme), esančia Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR, sostinė Rytų Berlynas) teritotijoje. Labai greitai išryškėja akivaizdus kontrastas tarp klestinčios Vakarų Berlyno visuomenės ir krizės Rytų Berlyne; pagaliau gyventojai čia sukyla. Sovietai į tai atsako įvesdami apgulos padėtį (1953). Berlyniečiai ima masiškai emigruoti į Vakarų sektorius. Galiausiai 1961 m. rugpjūčio 13 d. egzodui sustabdyti komunistinis režimas pastato neperlipamą

sieną, Vakaruose tuoj pat pavadinta „gėdos siena“. Ji kerta miestą pusiau ir yra dieną naktį saugoma policininkų, kurie šauna į kiekvieną bandantį ją perlipti.

Ir nors tarp dviejų didžiųjų šalių, kurios tiesiogiai nesusiduria, išlieka šaltasis karas, tačiau jis suliepsnoja lokaliniais konfliktais tarp trečiųjų šalių.

Korėja, sovietų ir amerikiečių išvaduota iš japonų okupacijos, padalijama į dvi priešiškas valstybes: komunistinę Šiaurėje ir Kapitalistinę Pietuose (1948). Šiaurės Korėja, Kinijos remiama, 1950 m. birželio mėn. užima Pietų Korėją. Kyla naujo pasaulinio karo pavojus. Amerikiečiai, kurie saugumo taryboje be Sovietų Sąjungos jaučiasi tvirti ir nenori, kad konfliktas būtų plečiamas, įpareigojami jungtinių tautų vardu atlikti karinę intervenciją. Makartūras (MacArthur), ko gero, jau ketina panaudoti atominę bombą, bet Trumenas pašalina jį iš užimamo posto. Karas pasibaigia tuo, kuo ir prasidėjo, tiktai bombardavimai ir epidemijos nusineša milijonus gyvybių. Šiaip ar taip, abi didžiosios valstybės parodo gerą norą išvengti tiesioginio susidūrimo, kurio padarinius numatyti būtų neįmanoma.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->