Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Bendra pažintis su Pažaislio vienuolynu

Autorius: Mantas

Vienuolyno ansamblis yra Kauno pakraštyje ties Kauno mariomis. Tai įstabus XVII a. Lietuvos baroko perlas, bylojantis apie aukštą to meto meninę kultūrą ir kūrybinį pajėgumą. Svarbiausias jo įkvėpėjas ir mecenatas -Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas (1621-1684), turtingos ir įtakingos Pacų giminės galva. Puikiai išsilavinęs (be Lježo ir Krokuvos, aštuonerius metus studijavo Florencijai priklausiusiame Perudžos universitete), gerai išmanęs meną kancleris, sugrįžęs į tėvynę, nutarė čia įkurdinti kamaldulių vienuoliją. Šio ordino centras buvo netoli Perudžos esantis Montis Coronae vienuolynas. Pažaislio kamaldulių vienuolynas buvo pirmas šio ordino vienuolynas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir ketvirtas Respublikoje (Žečpospolitoje).

Kamaldulių ordiną įkūrė benediktinas šv. Romualdas (950-1027). Pasakojama, kad jis susapnavęs kopiančius į dangų baltai apsirengusius vienuolius. Šis sapnas paskatinęs šventąjį 1012 m. toje vietoje – Campo Maldolyje, Apeninų kalnuose – įsteigti pirmąjį kamaldulių vienuolyną. Kamaldulių ordino vienuoliai duodavo vienatvės ir tylėjimo įžadus: jie gyveno vienuolynuose-eremuose, kiekvienas savo atskirame namelyje-celėje. Didžiąją dienos dalį praleisdavo besimelsdami. Nevalgė mėsos. Vilkėjo ilgais, baltais abitais. Jų bažnyčiose nebuvo nei vargonų, nei sakyklų.

Gavus popiežiaus Aleksandro VII ir kamaldulių ordino generolo leidimą Pažaislyje steigti vienuolyną, 1664 m. buvo pasirašytas fundacijos aktas, 1667 m. pašventintas bažnyčios kertinis akmuo, 1674 m.- pati bažnyčia. 1712 m., užbaigus bažnyčios viduje visus apdailos ir dekoravimo darbus, įvyko iškilminga dedikacija. Bažnyčią konsekravo Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis.

Pagal fundacijos dokumentą Pažaislyje, Taikos kalne (Mons Pacis), turėjo gyventi 12 tėvų kamaldulių (pirmasis prioras buvo lietuvis tėvas Jeronimas).

Paco sumanymą įgyvendino iš Italijos pasikviesti menininkai: architektas Džovanis Batista Fredianis, o nuo 1674 m. – architektai broliai Pjeras ir Karlas Putiniai, florentietis tapytojas Mykolas Angelas Palonis (sienų ir altorių paveikslai, portretai), skulptoriai Džovanis Merlis (stiuko lipdiniai) ir Mikalojus Volšeidas (bažnyčios fasado ir didžiųjų vartų skulptūros), tapytojas Džiuzepė Rosis (nuo 1692 m., kupolo freska). Neabejotina, kad visų autorių įkvėpimo šaltinis turėjo būti Pažaislio kamaldulių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios ir vienuolyno sudėtinga ikonografinė programa, savo įvairialypiu simboliškumu bei visumos darnumu pranokusi kitas šventoves ne tik Lietuvoje.

Griežta ansamblio simetrijos ašis ir suplanavimas pabrėžia aiškią ir tikslią atskirų jo dalių funkcinę hierarchiją (tai vienintelis Lietuvoje barokinės ašinės kompozicijos pavyzdys). Ansamblio branduolys – bažnyčia, originalus, kurio fasade dominuoja šešiakampis kupolas, kampiniai bokštai, įgaubta vidurinė dalis (apdailai panaudotos pilko smiltainio plokštės). Esminė fasado savybė – jo statmeninis polėkis. Šešiakampio būgno kampinės voliutos darniai jungia kupolo siluetą su koplyčių stogu. Aukščiausias ansamblio taškas – grakštus kryžius, vainikuojantis šešiakampį žibintą.

Barokinėse bažnyčiose itin retai atsiveria vaizdas į šešiakampę erdvę, kurią Pažaislyje optiškai praplečia aplinkui išdėstytos keturios koplyčios, prieangis ir presbiterija. Iš kupolo sklindanti šviesa atskleidžia puikų reginį, kuriame interjero apdailai panaudoti juodas ir raudonas marmuras suderinti su spalvingomis freskomis ir balto stiuko lipdiniais.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->