Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Barokas

Autorius: Agnė

BAROKAS (it. Barocco – keistas, imatrus, vingrus), meno kryptis, XVII-XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Siauresniąja prasme, barokas vadinamas šio laikotarpio architektūros ir dailės stilius. Pradėjo formuotis XV a. pab. Italijoje (keitė vėlyvajį renesansą ir manierizmą), XVII a. paplito daugumoje Europos šalių. XVIII a. I pusėje kai kurias vėlyvojo baroko tradicijas tęsė rokokas. Baroko atsiradimą paskatino kontrreformacija, religinės kovos, reakcija prieš renesanso kultūrą, vidurinių amžių tradicijų gaivinimas. Barokas išreiškė absliutizmo laikotarpio feodalinės visuomenės pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą, socialinio gyvenimo ir visuomenės sąmonės formų (ypač ideologijos) prieštaravimas. Jį veikė ir antifeodalinis valstiečių judėjimas, buržuazinės revoliucijos, teikusios barokui demokratiškumo, maištingumo. Reformacijos šalininkai baroko meną stengėsi panaudoti naujų religinių tradicijų kūrimui, buržuazinės ideologijos stiprinimui. Baroko raidą ypač skatino monarchai, stambieji feodalai ir kiti kontrreformacijos šalininkai, siekę įamžinti bažnučios, valstybės ir savo pačių jėgą ir didybę. Baroko raidai turėjo įtakos mokslo laimėjimai. Naują pasaulėžiūrą stimuliavo M.Kuperniko, Dž.Bruno, G.Galilėjaus kosmologinės teorijos, sugriovusios reakcinės dvasininkijos remiamą geocentrinės sistemos teoriją; renesansinį pasaulėvaizdžio vientisumą griovė ir R.Dekarto filosofija, B.paskalio tikimybių teorija, G.V.Leibnico.

Matematikos tyrinėjimai, I.Niutono fizikos dėsniai. Baroko menas išreiškė pasaulio suvokimo ir atsipindėjimo prieštaringumą, jausmo ir intelekto įtampą. Baroko kūriniuose asketiškumas derinimas su hedoniškumu, rafinuotumas su grubumu, abstrakti simbolika su natūralistiniu detalių traktavimu. Baroko kūriniai didingi, prabangūs, dinamiški. Baroko mene darniai susijo architektūra, dailė ir kai kurios kitos meno šakos.

ARCITEKTŪRA

Baroko arcitektūros formos išsirutuliojo iš renesanso arcitektūros formų, tačiau už pastarąsias didingesnės, laisvesnės dinamiškesnės. Baroko pastatų plano ir eksterjero linijos kreivesnės, banguotesnės. Puošniuose interjeruose gausu dekoratyvinių architektūros formų, skulptūros ir tapybos kūrinių. Puošnių, sudėtingų formų baroko pastatų sukurta Romoje (Jėzaus bažnyčia, pastatyta 1575 m., architektai Dž. Da Vinjola ir Dž. dela Porta; šv. Petro bazilikos fasadas, pastatytas 1614 m., architektas K.Maderna; šv.Petro aikštė ir ją juosiančios kolonados, pradėta 1655 m., architektas Dž.L.Berninis; šv. Karolio bažnyčia, 1667 m., architektas F.Baroninis), Venecijoje (šv. Marijos Išgelbėtojos bažnyčia, 1682, architektas B. Longena). Prancūzijoje italų baroko dekoratyvinės formos vartotos savituose Liudviko XIII stiliaus plitusio 1600-1650 m., pastatuose. Belgijoje dominavo puošnus jėzuitų barokas.daugelis Ispanijos Baroko pastatų puošti gausiais ornamentais, skulptūriniu dekoru. Ispanijos barokas turėjo įtakos Lotynų Amerikos baroko arcitektūrai. Šių šalių pastatai puošnesnio dekoro, įvairesnės kompozijos. Juose dažnai vartojami buvusių vietinių kultūrų meno elementai. Vokietijoje XVII a. pab. – XVIII a. pastatyta barokinių bažnyčių, valdovų rezidencijų. Šiaurės Vokietijos architektūra taisyklinesnė. Pietų Vokietijos, Austrijos, Čekijos baroko architektūra dekoratyvi, sudėtingos stilistinės išraiškos (Belvederio rūmai Vienoje, 1723 m., architektas L.Hildebrandas; vyskupų rezidencija Viurcburge, 1753 m., arcitektas B.Noimanas). italijos ir kitų Vakarų Europos šalių barokas turėjo įtakos Lenkijos arcitektūrai. Rusijoje pastatyta originalių puošnaus baroko pastatų ir architektūrinių kompleksų, įrengta parkų.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->