Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Barokas

Autorius: Dominykas

Barokas yra viena iš daugelio epochų, kurios stilius pasireiškė literatūroje, architektūroje, tapyboje ir muzikoje. Tiksliai nurodyti kada ji atsirado tikriausiai būtų neįmanoma, nes nė viena kultūros epocha neatsiranda staiga. Manoma, kad Europoje baroko epocha įsiviešpatavo XVII – XVIII amžiaus pirmoje pusėje po renesanso. Jo atsiradimą paskatino kontrreformacija: kovos, reakcija prieš renesanso kultūrą, viduramžių tradicijų gaivinimas. Ypač baroko raidą skatino monarchai, stambieji feodalai ir kiti kontrreformacijos šalininkai. Manoma, kad baroko terminas kilęs iš portugalų kalbos (perola barocca – netaisyklingos formos perlas). Jo kultūra susiformavo veikiama antikos, viduramžių ir renesanso vertybių. Ji turėjo įtakos visoms meno rūšims, mokslui, filosofinei minčiai, kasdieniam žmonių gyvenimui.

Baroko literatūra Europoje
Baroko literatūra pradėjo formuotis XVI amžiaus pabaigoje, Italijoje. Ryškiausia jo savybė yra specifinis dvilypumas. Baroko poetų kūryba reiškiasi kontrastais. Jie ima rašyti himnus Kristui ir Bachui, labai išpopuliarėja Magdalena. Susidomima religinėmis problemomis, religine poezija, sonetais, giesmėmis, himnais. Religiška mistinė literatūra ypač pasireiškia vokiečių kraštuose, kur žymiausiais jos atstovais buvo J. Scheffer, Ch. Knorr v Rosenroth, J. Balde ir A.H. France. Baroko literatūroje yra labai dažnas žmogus, ieškąs tikrojo savo gyvenimo kelio ir jį randąs pasaulietinio gyvenimo atsisakymu, pasišventimu Dievui tarnauti, už krikščionybę kentėti, visas žemiškas pramogas atmesti ir ryžtis kankinio mirtimi mirti. Religiniam heroizmui dažnai priešais išeina pasaulinės diduomenės motyvai. Šios krypties ryškiausioji srovė buvo marinimas, gavusi vardą iš italų poeto G. Marinio. Jų stilius dirbtinis, iškraipytas. Kadangi marinistams poezija buvo tik pramoga, tai jie buvo linkę į visokias paines alegorijas, alegorines dramas, posmus, eilėraščius, kurių be komentarų negalima suprasti. Marinizmas buvo išplitęs visoje Europoje: Ispanijoje jis reiškėsi kaip gangorizmas, Anglijoje kaip euforizmas, Prancūzijoje kaip preciozinė mokykla, Vokietijoje kaip antroji Silezijos mokykla. Keistenybių ir retenybių ieškojimas baroko rašytojus buvo pakreipęs egzotikon, jie vaizdavo tokių kaip Persijos, Indijos, Peru šalių papročius, šventes, įvairias brangenybes, prabangą. Taip pat barokui būdingas ir grandioziškumas. Kalbama „aukštuoju stiliumi“, veikalas užverčiamas metaforomis, palyginimais, antitezėmis, tik baroko pabaigoje, kai viešėjame gyvenime vis labiau ėmė kilti miestiečiai, senasis baroko stilius pradėjo nykti užleisdamas vietą rokoko stiliui.

Baroko literatūra Lietuvoje
Baroko literatūra Lietuvoje susijusi su katalikų bažnyčios atsinaujinimu priešinantis reformacijos įtakai. XVII a. kontrreformacija Lietuvoje išugdė daug iškilių asmenybių. Daugiausia literatūros kūrinių sukurta lotynų, lenkų kalbomis, pirmieji bandymai – ir lietuvių kalba. Šiam laikui priklauso dalį savo gyvenimo Lietuvoje praleidęs lotyniškai rašęs poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, pramintas Sarmatų Horacijumi. Jis studijavo Vilniaus akademijoje, po to Romoje, kur buvo popiežiaus vainikuotas laurais. Su Sarbievijumi Romoje mokėsi ir pirmasis lietuvis misionierius Andriejus Rudamina, kuris vėliau nuvyko į Kinija, ten išmoko kinų kalbą, klausė išpažinčių ir sakė pamokslus. Vilniaus akademijos profesorius Žygimantas Liauksminas išgarsėjo retorikos vadovėliu „Iškalbos praktika, arba Retorikos meno taisyklės“, kuris įvairiuose Vakarų Europos miestuose buvo išleistas net keturiolika kartų. Pirmąją valstybės istoriją parašė taip pat akademijos profesorius Albertas Vijūkas – Kojelavičius. Jo „Historiae Lituanae“ du šimtus metų buvo vienas pagrindinių Lietuvos istorijos veikalų. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje savo pamokslais pagarsėjo akademijos profesorius Konstantinas Sirvydas, kurio parašytas didelės apimties dviejų dalių pamokslų rinkinys „Punktai sakymų“ ilgiems metams tapo lietuviškų pamokslų sakymo pavyzdžiu.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->