Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Bankų kilmė ir jų funkcijos

Autorius: Aistė

Terminas „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „bancio“ – tai stalas už, kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitėjai. Bankų istorija siekia tolimą praeitį. Kai kurios bankinės operacijos buvo žinomos senovės civilizacijose (2000 m. Pr. Kr.), Graikijoje (IV a. Pr. Kr.), Senovės Romoje. Pirmosios jas teikė bažnyčios – tais laikais tai buvo saugiausia vieta brangenybėms saugoti. Žmonės pradėjo tuo metu cirkuliavusius metalinius pinigus (auksines, sidabrines monetas) laikyti pas auksakalius, kurie už priimtus saugoti pinigus išrašydavo kvitus. Taigi jau auksakaliai teikė paslaugas, panašias į tas, kurias dabar teikia bankai. Gautieji aukso kvitai buvo naudojami prekių mainuose. Laikui bėgant auksakaliai pastebėjo, kad savo poreikiams tenkinti žmonės atsiima tik dalį padėtų saugoti pinigų, o kiti lieka auksakalio saugykloje. Todėl šie pradėjo skolinti jiems patikėtus saugoti pinigus kitiems žmonėms už tam tikrą mokestį – palūkanas. Aukso kvitų naudojimas buvo patogi (lengviau nešioti piniginėje!) ir saugi (vagysčių požiūriu) atsiskaitymo priemonė. Šia prasme auksakaliai atrado pinigų „kūrimo“ mechanizmą, kuriuo grindžiama šiuolaikinė bankų sistema.

Pirmieji dabartinių bankų prototipai atsirado XII a. Lombardijoje (Šiaurės Italija), teikę paslaugas už užstatytus pinigus. Šios kreditinės įstaigos pagal jų atsiradimo geografinės vietovės pavadinimą ir šiandien vadinamos lombardais.
Bankas – tai finansų institucija, turinti specialią valstybės licencija, kuri leidžia priimti pinigus ir suteikti paskolas.
Bankai atlieka šias funkcijas:

1. Telkia laikinai laisvas lėšas ir santaupas;

2. Iš sukauptų lėšų bankai teikia kreditus ir dažnai tampa pramonės įmonių akcininkais. Banko paskola – tai komercinis pasitikėjimas, kurį bankas išreiškia, skolindamas pinigus nustatytam laikotarpiui už tam tikras palūkanas;

3. Vykdant ūkinius sandėrius, bankai tarpininkauja piniginiuose atsiskaitymuose ir mokėjimuose;

4. Leidžia apyvarton pinigus, vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas;

5. Konsultuoja klientus, suteikdami jiems reikiamą ekonominę ir finansinę informaciją.

Atlikdami šias funkcijas, bankai veikia tam tikrus ūkio procesus ir net juos kontroliuoja. Bankai gali perkelti pinigines lėšas į tas veiklos sritis, kur jų trūksta. Pagal nuosavybės formas bankai skirstomi į:

1. Akcinius bankus – bankus, kurių įstatinis banko kapitalas sukauptas iš atskirų dalininkų lėšų;

2. Kooperatyvinius bankus – bankus, apimančius smulkaus kredito draugijas, jungiančias savo narių – miesto ar kaimo gyventojų – indėlius ir iš sukauptų lėšų teikiančius jiems trumpalaikes paskolas;

3. Municipalinius bankus – miestų savivaldos organų nuosavybę; jie teikia miesto ūkio finansavimui ilgalaikius kreditus;

4. Valstybinius bankus – valstybės nuosavybę; jie atlieka emisijos ir komercijos bankų funkcijas;

5. Mišriuosius bankus – bankus, kurių akcijų dalį turi namų ūkiai, firmos bei valstybė;

6. Tarptautinius bankus – bankus, atstovaujančius tarpvalstybiniams interesams. Pavyzdžiui, Pasaulio arba Tarptautinis rekoncijos ir plėtros bankas yra tarpvalstybinė Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) kredito institucija, įkurta 1944 m. Breton Vude (JAV). Jos nariais gali būti tik tos pasaulio šalys, kurios priklauso Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Oficialus banko tikslas – skatinti TVF priklausančių šalių gamybinių jėgų plėtotę, teikiant ilgalaikį (5-25 metams) kreditą.

Pagal veiklos pobūdį bankai skirstomi į:

1. Centrinį banką – vadinamąjį pirmos eilės eilės banką;

2. Komercinius bankus (KB);

2.1. Komercinius universalius bankus;

2.2. Komercinius specializuotus bankus;

– investicinius;

– taupomuosius

– inovacinius;

hipotekos.

3. Nebankinius finansinius tarpininkus (NFT):

– taupymo ir paskolų asociacijas;

– kreditines sąjungas.

Šiuolaikiniai bankai – tai finansiniai tarpininkai, iš savo veiklos gaunantys pelną. Finansinis tarpininkas – tai institucija, esanti tarp kreditoriaus ir besiskolinančiojo. Finansinis tarpininkas pinigus pasiskolina savo vardu, o vėliau juos skolina savo skolininkams. Vadinasi, KB ir NFT yra:

a) Finansiniai tarpininkai tarp skolintojų ir besiskolinančiųjų, t.y. paskolų tiekėjai;

b) Finansiniai tarpininkai mainuose, t.y. tarpininkai mainuose tarp prekių savininkų ir pinigų savininkų, nes dalis bankų pasyvų, būtent čekiniai indėliai, plačiai naudojami kaip mokėjimo priemonė ir yra pagrindinė pinigų kiekio šalyje dalis.

Dėl šių KB ir NFT veiklos bendrumų tolimesnėje analizėje neatsižvelgsime į jų veiklos ypatybes bei skirtumus ir abu juos vadinsime bendru vardu – komerciniais bankais – KB.

KB, tiesiog negamindami materialinių vertybių, o tik aprūpindami ūkio subjektus finansiniais ištekliais ir organizuodami jų srautus, siekia visoms įmonėms būdingo tikslo – pelno maksimizavimo. Banko pelno maksimizavimo procesą apima du etapai.

1. Būtina įtikinti žmones teikti jiems pinigus, atidarant indėlio sąskaitas. Kadangi pradedantis bankas turi konkuruoti su jau veikiančiais bankais, tai jis turi sudaryti palankesnes sąlygas potencialiems indėlininkams. Pavyzdžiui: naujame banke indėlininkai gali gauti šiek tiek didesnes palūkanas; nemokamą čekinį aptarnavimą ir panašiai.

Jei bankas turi kurių nors privalumų, palyginti su kitais bankais, tai jis taps patraukliu, ir žmonės noriai jame laikys savo indėlius.

2. Pelningiausių kredito suteikimų variantų paieškos. Jei banko vadovybė optimaliai pasirenka savo skolininkus, tai bankas gaus dideles pajamas.

ATSKIRAS KOMERCINIS BANKAS BANKŲ SISTEMOJE
Komercinio banko (KB) veiklą apibūdina banko balansinė ataskaita.
Komercinio banko balansinė ataskaita – tai aktyvų ir pasyvų sąrašas tam tikru momentu.
Banko balansinė ataskaita pasižymi viena svarbia savybe: aktyvai visuomet lygūs pasyvams, t.y. visuomet yra pusiausvyra būsena. Bet kuris į banką patekęs dokumentas priskiriamas aktyvams arba pasyvams pagal tai, kam įplauks pinigai: bankui ar jo klientui.

Banko aktyvas – tai turtas, priklausantis bankui; tai, kuo bankas disponuoja, arba lėšų panaudojimo būdas.
Jis yra lygus reikalavimams, kurie pateikiami firmai, t.y. pasyvams (6.3 lentelė).
Banko turtas:

a) gryni pinigai (kasos pinigai);

b) pinigų rezervai CB;

c) vertybiniai popieriai, suteiktos paskolos;

d) nekilnojamasis banko turtas bei kita banko nuosavybė.
Banko pasyvas – tai vertė, kurią bankas kam nors skolingas, tai skolos, įsipareigojimai arba banko lėšų šaltiniai.
Pasyvas – tai banko įsipareigojimas visų tipų atidarytiems indėlių savininkams, banko akcininkams bei paimtos bankų paskolos.

KB pasyvų struktūrą galima suskirstyti į :

1) banko savininkų reikalavimus, vadinamus nuosavu kapitalu;

2) ne savininkų reikalavimus, vadinamus įsipareigojimais.

Vadinasi, KB balansas bus pusiausvyras, kai:
Aktyvas = Nuosavas kapitalas (Įstatinis kapitalas) + Įsipareigojimai.
6.3 lentelė. Banko balansinė ataskaita 1991 12 31 (mlrd. USD)

Aktyvas Pasyvas

1. Rezervai

1.1. Banknotai ir monetos

1.2. Rezervai centriniame banke

1.3. Kiti piniginiai rezervai

2. Suteiktos paskolos

3. Turimi vertybiniai popieriai 70.0
20.0
50.0
0.0
832.0
322.0 1. Nuosavas kapitalas

2. Terminuoti indėliai
3. Čekiniai indėliai
4. Kiti pasyvai 504.0

616.0
104.0
0.0

4. Kiti aktyvai 0.0

Iš viso: 1224.0 Iš viso: 1224.0

Lentelės duomenys rodo, kad pagrindinę banko aktyvo dalį sudaro jo paskolos, o pasyvo – čekinių ir terminuotų indėlių sąskaitos. Tai rodo, kad banko, kaip verslo įmonės, ypatybė ta, jog jis operuoja beveik tik svetimomis, skolintomis lėšomis. Todėl didžioji pasyvų dalis turi būti išmokama pagal pirmą pareikalavimą. Vadinasi, viso deponuoto kapitalo bankas paskolinti negali, jis privalo turėti rezervų.
Rezervas – tam tikra dalis banke laikomų lėšų nuo visų indėlių sumos.
Rn= R/D ;
čia rn – rezervo norma;

R – rezerve laikomų lėšų suma;

D – indėlių suma.
Visa šiuolaikinė bankų sistema paremta dalinio rezervo principu, tai reiškia, kad banke laikoma dalis jame saugomų lėšų.

Naudota literatura: Ekonomika

Rašykite komentarą

-->