Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Bangų teorija

Autorius: Edvardas

TURINYS


Ilgųjų bangų teorija 3 psl.

Ilgosios bangos modelis 4 psl.

Trumpos biografijos 6 psl.

I BANGA (1789-1849) 7 psl.

Bangą formuojantys veiksniai 8 psl.

Garo variklis 9 psl.

II BANGA (1849-1896) 10 psl.

Bangą formuojantys veiksniai 11 psl.

Geležinkeliai 11 psl.

III BANGA (1896-1945) 12 psl.

Bangą formuojantys veiksniai 14 psl.

Vidaus degimo variklis 14 psl.

Automobiliai 15 psl.

IV BANGA (1945-1995) 16 psl.

Bangą formuojantys veiksniai 18 psl.

Branduolinė energija. Atominė bomba 18 psl.

V BANGA (1995-2040) 19 psl.

Bangą formuojantys veiksniai 20 psl.

VI BANGA (2040-2090) 20 psl.

Literatūros sąrašas 21 psl.


KONDRATJEV‘O – SCHUMPETER‘IO

„ILGŲJŲ BANGŲ“ TEORIJA

1920 metais N.Kondratjev’as nagrinėjo Prancūzijos, D. Britanijos ir JAV statistinius duomenis apie kainas. Jis buvo giliai įsitikinęs marksistas, tikėjęs kapitalizmo žlugimu. Tačiau, nagrinėdamas statistinę informaciją jis atrado kažką kitą nei tikėjosi, ir todėl dėl savo straipsnio buvo ištremtas į Sibirą.

Kondratjev‘o ilgųjų bangų teorija yra paremta XIX a. kainų kitimo elgsenos tyrimu, į kurį įtraukta darbo užmokesčio, palūkanų normų, žaliavų kainų, užsienio prekybos, indėlių bankuose ir kiti duomenys. Kondratjev‘as, kaip ir R. N. Elijotas, buvo įsitikinęs, kad ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo tyrimai įrodo, kad egzistuoja tam tikra ekonomikos elgsenos tvarka ilgu periodu, ir kad jie gali būti panaudoti ekonomikos raidos ateities numatymui.

Jis pastebėjo tam tikras charakteristikas ilgosios bangos vystymosi ir smukimo fazėse. Tarp jų jis detaliai išanalizavo metų skaičių, per kuriuos ekonomika vystėsi ir smuko kiekvienoje pusės amžiaus trukmės ciklo dalyje, kurios pramonės šakos labiausiai nukentėjo per bangos leidimąsi, ir kaip technologijos įtakoja kelio iš nuosmukio i naują bangos pakilimą paieškas.

50 – 54 metų katastrofų ir atsikūrimo ciklai buvo žinomi ir pastebėti dar majų genties (Centrinė Amerika) ir senųjų izraelitų. Kondratjev‘o stebėjimai atvaizduoja modernią šio ciklo sampratą, kuri teigia, kad kapitalistinės šalys gyvena ritmiškai ilgų, besikartojančių, maždaug pusės amžiaus trukmės ciklų pagrindu.

N. Kondratjev’as pastebėjo tokius ciklus:

■ pirmasis – 60 metų ciklas nuo 1789 – 1849 m.;

■ antrasis – 47 metų ciklas nuo 1849 – 1896 m.;

■ trečiasis – prasidėjo 1896 m. ir bumą pasiekė 1920 m.


N.Kondratjev’o pastebėti ilgieji ciklai (ilgosios bangos) ilgą laiką nesulaukė jokio dėmesio. Tik vėliau, kai jo straipsnis buvo išverstas ir išspausdintas užsienio spaudoje, jis buvo įvertintas.

Tęsiant N. Kondratjev’o analizę, pastebėta, kad trečiasis ciklas baigėsi apie 1940 – 1950 metus. Kiti mokslininkai pastebėjo ir ketvirtą ciklą, kuris prasidėjo nuo 1950 metų, ir bumą pasiekė 1970 – 1973 metais, prieš prasidedant naftos ir kitų energijos išteklių kainų šuoliui.

N.Kondratjev’o požiūris tapo populiarus tik apie 1970 metus. Pats jis niekada neaiškino, kodėl egzistuoja ilgosios bangos. Jų priežastis parodė austras J. Schumpeter’is. Jis aiškino, kad ilgųjų bangų priežastis yra esminiai technologiniai šokai, keičiantys ūkio struktūrą. Pvz., ilgai besitęsiančią pakilimo bangą sukėlė geležinkelio tiesimas: apie juos kūrėsi miestai, kūrėsi kalnakasybos pramonė; antrąją bangą sukėlė automobilių atsiradimas. Galima spėti, kad elektroninės pramonės šakos atsiradimas irgi sukėlė bangą.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Rašykite komentarą

-->