Studijoms.lt

Referatai, konspektai

B. Sruoga “Dievų miškas”

Autorius: Rūta

Balys Sruoga – plataus, šakoto talento rašytojas: poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. B.Sruoga gimė 1896m. vasario 2d. Baibokų kaime, Biržų apskrityje, ūkininko šeimoje. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtos klasės uždarbiavo privačiomis pamokomis. 1912m. pradėjo spausdinti savo kūrinius Aušrinėje, Rygos Naujienose, Lietuvos žiniose, Naujam Take, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale Vaivorykštė. 1914m.

B.Sruoga įstojo į Petrapilio Miškų institutą. Po metų perėjo į Petrapilio Universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Šalia studijų, B.Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. 1916m. B.Sruoga perėjo į Maskvos universitetą studijuoti literatūros. Maskvoje B.Sruoga parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių.
1918m. B.Sruoga grįžo į Lietuvą. Kurį laiką dirbo mokytoju Vilniuje. Persikėlęs į Kauną, dirbo Spaudos biure, Lietuvos dienraščio redakcijoje, rašė daug publicistinių straipsnių. B.Sruoga buvo vienas iš satyrinio Vilkolakio teatro organizatorių, rašė teatrui scenos veikalus. B.Sruoga įsitraukė ir į politinę veiklą: kandidatavo Santaros grupėje rinkimuose į seimą, dalyvavo Šaulių sąjungos, Meno kūrėjų draugijos, Žurnalistų sąjungos veikloje.
1921m. B.Sruoga išvyko į Miuncheno universitetą. Studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. 1924m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, B.Sruoga dėstė Kauno universitete Humanitarinių Mokslų fakultete rusų literatūrą, pasaulinio teatro kursą, įsteigė teatro Seminarą, o kiek vėliau ir akademinę dramos studiją. Greta universitetinio darbo B.Sruoga skelbė spaudoje daug literatūros ir teatro kritikos straipsnių. Nuo 1930m. B.Sruoga pasireiškė kaip dramų kūrėjas. 1939m. Humanitarinių mokslų fakultetui persikėlus į Vilnių, B.Sruoga tęsė universitetinį darbą. Sovietų okupacijos metu, dalyvavo pogrindžio spaudoje. 1943m. B.Sruoga buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Dancigo. 1945m. Jis grįžo į Lietuvą, kur vėl dėstė Vilniaus universitete.
B.Sruoga mirė 1947m. spalio 16d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.

Balio Sruogos „Dievų miškas“ yra svarbiausias kūrinys grožinėje prozoje. Tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą. Balys Sruoga atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais, vaizduojamos kankinimo priemonės, kurios pasiekia neįtikėtina fantastiškumą.Į visą tai žiūrima beteisio, neturinčio vilties išlikti, rezignavusio žmogaus žvilgsniu. Vienintelis ginklas tokioje aplinkoje prieš dvasinę anemiją yra aštri ironija. Ją autorius naudoja labai meistriškai- tragiškiausi momentai vaizduojami pro sarkastišką šypseną, sadistų kankintojų portretai piešiami ironiškomis spalvomis. Tas ironiškas bruožas atsiminimams duoda platesnę plotmę, gilesnį žvilgsnį, patį vaizdavimą iškelia iš protokolinio daiktiškumo į literatūros meno sritį. „Dievų miškas“ atskleidė hitlerinės priverčiamųjų darbų stovyklos tikrovę. Tačiau kūrinys turi ir platesnės apibendrinančios reikšmės. Panašūs vaizdai kartojasi kiekvienos totalitarinės sistemos žmonių naikinimo pragare, ypač Sibire. Nors kūrinyje veiksmo nedaug, bet pats vaizdavimo būdas yra toks gyvas, kad kūrinys intriguoja ir yra skaitomas kaip įdomus romanas.

Pagrindiniai veikėjai
„Dievų miško“ pagrindinis veikėjas ir yra pats Balys Sruoga. Jis aprašo savo sunkų gyvenimą, kaip jis buvo išveštas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Jam ten buvo labai sunku, nes su žmonėmis ten buvo elgiamasi kaip su gyvuliais. Taip pat vienas iš veikėjų yra Hope. Jis buvo neaukštas, plačių pečių 35 metų vyrukas. Jo taisyklingus, šiek tiek storžieviškus veido bruožus papildė trumpi juodi ūsiukai. Vaikščiojo ilgais batais apsisiautęs guminiu apsiaustu. Jo uošvis buvo Dachau lagerio komendantas. Hope labiausiai rūpinosi savo orumo ir didybės palaiky- mu. Jis gyveno prašmatnioje viloje lagerio teritorijoje. Namuose jis elgdavosi kaip normalus žmogus, net su kalinėmis- tarnaitėmis. Ypatingas galvažudys Hope nebuvo. Su kaliniais jis mažai kalbėdavo, nes tai atrodė jam per žema. Kalinius keikdavo taip pat retai, jis niekuomet jų nemušdavo, tai turėdavo kiti kaliniai. Gyvenimas Štuthofo stovykloje buvo itin žiaurus.

Gražiausi posakiai
– „Majerio dūšia buvo plati kaip jūra. Visoks šlamštas joje sutilpdavo“. 129 psl.;

– “Majerio nusistatymas buvo aiškus: pas jį koncentracijos lageris, ne vaikų darželis,- atliekamų žindyvių jisai neturi”. 265 psl.;

– „Eina išdidus kaip nieščia kekšė“. 40 psl.;

– „Bublicas išsitempęs it papūga žagsi“. 126 psl.;

– „Vieno kojos susipainiojo su kito galva pagal silkių pavyzdį“. 17 psl.;

– “O kai jie, būdavo, užeina- nors lysk su puodu po stalu”.
Literatūra

– Balys Sruoga “Dievų miškas” Kaunas 1989m.

Rašykite komentarą

-->