Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Aukštaičių tarmė

Autorius: Arvydas

-2-

Pagrindinės rytų aukštaičių vilniškių tarmės ypatybės

Rytų aukštaičių vilniškių patarmės teritorija driekiasi ilgu ruožu Lietuvos rytuose: Turmanto, Ignalinos, Tverečiaus, Adutiškio, Švenčionių, Pabradės, Maišiagalos, Vilniaus, Dieveniškių apylinkėse. Baltarusijoje šios lietuvių patarmės salelės randamos apie Breslaują, Apsą, Lazdūnus. Rytiniai patarmės pakraščiai (ypač apie Vilnių, Nemenčinę, Pabradę) dėl ilgos polonizacijos gerokai sulenkėję. Senieji vietiniai gyventojai, turintys per 80 metų, dar atsimena, jog jų seneliai kalbėję ar bent mokėję lietuviškai. Kaip ir daugelis rytų aukštaičių, vilniškiai vietoj dvigarsių an, am, en, em taria un, um, in, im, o vietoj balsių ą, ę – ilguosius ū, y (nekirčiuoti gali būti kiek trumpinami). Nuo kitų rytų aukštaičių jie skiriasi tuo, kad išlaiko sveiką nekirčiuotą dvibalsį ie. Šiaip tarmė nėra vienalytė – kone kiekvieno kaimo šnekta savita ir turi skirtumų. Šiaurinė vilniškių dalis tam tikromis ypatybėmis artimesnė uteniškiams, pietinė – pietų aukštaičiams.


• Kaip ir daugelis rytų aukštaičių, vilniškiai neišlaiko dvigarsių an, am, en, em, verčia juos un, um, in, im.

• Balsiai ą, ę verčiami ilgaisiais ū, y. Šių formų galūnės balsiai kilę iš senovėje buvusių nosinių Ą, Ę, kurie rytų ir pietų aukštaičių plote susiaurėję virto Ų, Į, o vėliau sutrumpėjo.

• Vilniškiai išlaiko sveiką nekirčiuotą dvibalsį ie. Kaip ir kaimynų uteniškių rytiniame pakraštyje, išlaikomas sveikas nekirčiuoto skiemens uo. Nuo kitų aukštaičių ir bendrinės kalbos niekuo nesiskiria kirčiuoto skiemens uo, ie kokybė (šis bruožas vienija aukštaičių tarmę).

• Vilniškiai dzūkuoja, tik ne visoje teritorijoje vienodai (vilniškis tradicinės klasifikacijos atstovai dar vadina rytų dzūkais; į šį plotą, beje, patenka ir pats rytinis uteniškių pakraštys). Šiaurėje ir vakaruose (Breslauja, Apsas, Dūkštas, Palūšė, Ignalina, Kaltanėnai). Pietryčiuose (Adutiškis, Mielagėnai, Švenčionys, Dieveniškės, Kamojys, Gervėčiai) dzūkuojama kaip ir pietų aukštaičių tarmėje, t.y. vietoj č, dž tariama c, dz, o vietoj tv, dv prieš i, y, ie tariama nors bendratyje balsis i nukritęs. Šioms abiem dzūkavimo taisyklėms galioja išimtis, kai c, dz asimiliuojami dėl greta esančių žvarbiųjų priebalsių š,. Kaip ir pietų aukštaičiai, vilniškiai t, d paprastai neverčia prieš tokius iŠ, i, kurie kilę iš senovinio nosinio ę, naujuose; č, dž išlaikoma garsažodžiuose, daugelyje svetimos kilmės žodžių. Daiktavardžių daugiskaitos kilmininko ir veiksmažodžio būtojo kartinio laiko 1 asmens formos vilniškių tarmės plote tariamos nevienodai.

• Vilniškių plote yra įvairių balsio o variantų – nuo senovinio nesusiaurėjusio a iki uo. Kai kuriose vietose (Adutiškis, Kamojys, Mielagėnai) yra išlikusių žydininkų salų. Čia vietoj o tariamas ilgas a. Balsis ė vilniškių šiaurėje ir pietuose taip pat tariamas nevienodai. Vilniškiai, kaip ir rytinė uteniškių dalis, prieš e tipo balsius taria kietą ne tik priebalsį l, bet ir s, r. Apie Gervėčius, be l, s, r, prieš e tipo balsius tariami kieti š, ž. Galimas dalykas, dėl baltarusių įtakos čia plinta kietas r, š, ž (be to, č, dž) tarimas visose pozicijose. Tas pats pasakytina apie Dieveniškių šnektą, tačiau čia minkštinamas priebalsis s.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Rašykite komentarą

-->