Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Augalai lietuvių liaudies dainose

Autorius: Skaistė

Liaudies daina mus lydi visą gyvenimą, turtina mūsų dvasinį pasaulį. Vargu ar rastume žmogų be lopšinių, negirdėjusį šmaikščių liaudies dainų. Yra dar daug žmonių, ypač kaimuose, kuriems liaudies daina yra įprasta, kasdieninė palydovė darbuose ir poilsyje. Liaudies daina mus pasiekė iš amžių glūdumos, pasižymi savita žodine kultūra, intonacija. Šalia įprastų liaudies dainų veikėjų: mergelės, bernelio, motinėlės, tėvelio, randame daug augalų. Tai įvairūs medžiai, gėlės ir daugelis kitų. Augalai lietuvių liaudies dainose labai svarbūs, saviti. Jie gyvena savo gyvenimą, tampriai susieti su pagrindiniu dainų veikėjų gyvenimu, darbais, jausmais. Beveik kiekvienoje dainoje rasime augalų, kurie taip pat svarbūs kaip ir dainų veikėjai.

Lietuvių liaudies dainose randame gausybę augalų. Kad būtų lengviau juos nagrinėti, kalbėti apie dainose pasitaikančius augalus, pabandėme juos sugrupuoti. Negali nesižavėti liaudies dainų augalų įvairove. Stambūs augalų plotai: tai „girelė“, „miškelis“, „medeliai“, „sodelis“, „darželis“, „pievelė“, „pagyrėlė“, „šilelis“, „vejelė“. Šie stambūs augalų plotai dažnai būna labai svarbūs, nes liaudies dainų veikėjai gyvena juose, ilsisi, dirba. Gausu liaudies dainose medžių. Tai – „berželis“, „liepužėlė“, „ąžuolėlis“, „klevelis“, „eglelė“, „vyšnelė“, „gluosnelis“, „obelėlė“, „pušelė“, „uosis“, „guobelė“. Medžiai labai svarbūs dainose. Pagrindiniai veikėjai lyginami su jais, personifikuojami, kalbasi su jais, tariasi su jais. Gausu liaudies dainose įvairių gėlelių, žolelių. Tai – „meirūnėlis“, „rūtelės“, „bijūnėlis“, „dobilėlis“, „lelijėlė“, „šienelis“, „levendrėlė“, „diemedėlis“, „žalmierėlis – šalbierėlis“, „dailėlis“, „šilagėles“. Gėlės labai svarbios liaudies dainose. Dažnai jos turi tam tikrą prasmę, bendrauja su mergele, sutapatinama su ja. Liaudies dainose randame ir įvairių javų. Tai – „lineliai“, „rugeliai“, „avižėlė“, „javeliai“, „apynėliai“, „kviečiai“. Javai dažnai lydi tiek mergelę, tiek bernelį įvairiuose kaimo darbuose. Randame liaudies dainose ir įvairių vaisių. Tai – „obuolėliai“, „uogelės“, vyšnelės“, „avietėlės“, „gliaudėti riešutėliai“.

Pažiūrėjus i Lietuvių liaudies dainas, matome, kad jiems dažniausiai suteikta mažybinė prasmė. Tai priklauso nuo senųjų tautų archajinės, žodinės kultūros, senovinio mąstymo, pasaulėžiūros. Juk liaudies dainose ir pagrindiniai veikėjai įvardijami mažybine prasme. Sakome mergelė, mergužėlė, bernelis, motinėlė, tėvužėlis, sesutė. Liaudies dainose žmonės augalams suteikdami mažybinių prasmių, išreiškia savo meilę, šiltumą, švelnumą, reikšmingumą. Tiek mažybiniai veikėjai liaudies dainose, tiek mažybiniai augalai neretai sulyginami, sutapatinami.
Žmogaus ir augalų santykiai liaudies dainose labai tamprūs. Pavyzdžiui, jis kalbasi su jais, tariasi, prašo patarimo, išsiguodžia. Mergelė džiaugiasi, liūdi rūtų darželyje. Bernelis pagalvojo apie gyvenimą atsirėmęs i ąžuolėlį, šienaudamas dobilėlius, ar rugelius. Augalai žmogų lydi visą gyvenimą, jie būna svarbiausiais gyvenimo etapais, nė vienas žmogaus įvykis nuo gimimo iki mirties neapseina be augalų.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->