Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Auditorių rūmai

Autorius: Irutė

Dabartiniu metu “auditas” – tai buhalterinės apskaitos vedimo įmonėse ir įstaigose patikrinimas patikimumo ir teisingumo požiūriu. Tokius patikrinimus atlieka kvalifikuoti specialistai, kurie vadinami auditoriais. Tikras auditorius – tai aukštos klasės specialistas, turintis ne tik daug žinių ir didelę kompetenciją, bet ir gerą intuiciją, kuri padeda jam rasti išeitį iš pačių sudėtingiausių situacijų. Būtent apie tą instituciją, t.y. Lietuvos auditorių rūmus, šiame darbe ir bandysime aptarti daugiau.

Tikslas – teoriškai išanalizuoti Lietuvos Auditorių Rūmus ir jų veiklą.

Objektas – Lietuvos Auditorių Rūmai (LAR).
Uždaviniai :

1) Atskleisti LAR paskirtį, tikslus ir veiklą.

2) Išnagrinėti LAR sudėtį.

1. AUDITORIŲ RŪMAI
Siekiant suvienyti visus šalies auditorius ir įgyvendinti auditorių savivaldos principus Audito įstatyme buvo numatyta įkurti Auditorių rūmus ir Auditorių garbės teismą. Auditorių rūmai įregistruoti 2000 m. vasario mėn. Lietuvos auditorių rūmai (toliau – LAR), yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – vienyti visus atestuotus auditorius, koordinuoti jų veiklą, atstovauti jų interesams ir tenkinti kitus viešuosius interesus.

LAR buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje. Buveinės adresas: J. Galvydžio g. Nr. 5/Žygio g. Nr. 96, LT-08236 Vilnius.

2003 metais Auditorių rūmai tapo asocijuotu Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) nariu. 2004 metais Auditorių rūmai tapo Europos buhalterių federacijos (FEE) nariu korespondentu.
Pagrindiniai LAR tikslai:
* Auditorių profesinės veiklos koordinavimas.

* Auditorių kvalifikacijos kėlimo organizavimas ir reikalavimų kvalifikacijai nustatymas.

* Auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūra.

* Auditorių darbo kokybės ir audito įmonių veiklos analizė ir įvertinimas.

* Auditoriaus pažymėjimo išdavimas.

* Įmonių įrašymas į audito įmonių sąrašą.

* Audito įmonių išbraukimas iš audito įmonių sąrašo.

* Auditorių interesų gynimas ir atstovavimas valstybinės valdžios ir valdymo institucijose.

* Pasiūlymų dėl teisės aktų reglamentuojančių auditą ir apskaitą teikimas.

* Informacijos apie auditorius ir audito įmones rinkimas, kaupimas, apibendrinimas, platinimas ir ryšiai su visuomene.

* Aiškinamasis darbas.

LAR, siekdami savo pagrindinių tikslų ir uždavinių, užsiima šia veikla:

* suaugusiųjų ir kitokiu niekur nepriskirtu mokymu;

* knygų leidyba;

* laikraščių leidyba;

* žurnalų ir periodinių leidinių leidyba;

* informacinė veikla;

* knygų, laikraščių ir raštinės reikmenų mažmenine prekyba;

* bibliotekų veikla.

LAR savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, LR civiliniu kodeksu, LR audito įstatymu, LR asociacijų įstatymu tiek, kiek jis neprieštarauja LR Audito įstatymui, kitais teisės aktais bei Lietuvos Auditorių rūmų Statutu. LAR veiklos laikotarpis yra neribotas. LAR veikla grindžiama savivaldos, viešumo ir teisėtumo principais.
Auditorių rūmai turi teisę:

1) Valdyti, naudoti jiems priklausantį turtą ir lėšas bei jais disponuoti;

2) Sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;

3) Steigti padalinius;

4) Rinkti, kaupti ir apibendrinti informaciją apie auditoriaus ir audito įmones;

5) Teikti paslaugas Auditorių rūmų statuto nustatyta tvarka;

6) Teikti nariams paramą Auditorių rūmų statute nustatyta tvarka;

7) Steigti visuomenės informavimo priemones, verstis leidyba;

8) Stoti į tarptautines organizacijas.

Auditorių rūmai taip pat turi šias pareigas:

1) Rengti nacionalinius audito standartus;

2) Rengti audito atlikimo metodiką;

3) Rengti auditorių profesinės etikos kodeksą;

4) Rengti Auditorių rūmų statutą;

5) Rengti Auditorių garbės teismo nuostatus;

6) Organizuoti ir koordinuoti auditorių stažuotes, kvalifikacijos kėlimą;

7) Nustatyti privalomą auditoriams kasmetinį kvalifikacijos kėlimo kursų valandų skaičių;

8) Spręsti audito atlikimo ir auditorių profesinės veiklos gerinimo klausimus.

O Auditorių rūmų nariais gali tapti:

1) Asmenys, išlaikę kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, turintys tai patvirtinantį pažymėjimą, davę auditoriaus priesaiką ir ją pasirašę;

2) Asmenys, turintys kitų užsienio valstybių įgaliot institucijų suteiktą auditoriaus kvalifikaciją ir išlaikę žinių patikrinimo egzaminus.
Audito įstatyme numatytos Auditorių rūmų narių, taip pat šių rūmų aukščiausio valdymo organo – visuotinio Auditorių rūmų narių susirinkimo teisės, prezidiumo ir administracijos darbo tvarka, Auditorių rūmų pajamų šaltiniai, finansinės veiklos kontrolė ir kiti dalykai.

2. LAR STRUKTŪRA
Kad būtų lengviau ir tiksliau suprasti LAR sudėtį, galime pažvelgti į LAR schemą.

LAR schema

* 3 nariai AUDITORIAI

2 nariai iš FINANSŲ MINISTERIJOS

1 narys iš MOKSLININKŲ ORGANIZACIJŲ

1 narys iš VERSLININKŲ ORGANIZACIJŲ
** 3 nariai AUDITORIAI

4 nariai iš FINANSŲ MINISTERIJOS
*** 3 nariai AUDITORIAI

1 narys iš FINANSŲ MINISTERIJOS

1 narys iš LIETUVOS BANKO

1 narys iš LR DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJOS

1 narys iš LR VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS

1 narys iš MOKSLININKŲ ORGANIZACIJŲ

1 narys iš VERSLININKŲ ORGANIZACIJŲ
Matome, kad LAR sudaro komisija, komitetai, Garbės teismas ir t.t. Todėl dabar pažvelgsime kas, kokias funkcijas atlieka ir kokias turi teises.

2.1. Auditorių garbės teismas
Labai svarbi audito institucija, kuri ateityje gali turėti didelę reikšmę šalies audito sistemos skaidrumui, yra Auditorių garbės teismas. Jį sudaro 5 nariai – 3 auditoriai ir 2 teisininkai. Auditoriai, skiriami garbės teismo nariais, privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų auditoriaus darbo patirtį. Pažymėtina, kad į Auditorių garbės teismą 3 narius skiria visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas, o 2 narius teisininkus iš Finansų ministerijos ar jai pavaldžių institucijų skiria finansų ministras. Auditorių garbės teismo įgaliojimų laikas – 3 metai. Tie patys asmenys Auditorių garbės teismo nariais gali būti skiriami ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Šis teismas nagrinės audito įmonių ir auditorių bylas, skirs drausmines nuobaudas, priims sprendimus teikti dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo iki 1 metų ir pažymėjimo galiojimo panaikinimo.

Auditorių garbės teismas (toliau – Teismas) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos audito įstatymu, Auditorių profesinės etikos kodeksu, nacionaliniais ir tarptautiniais audito standartais, kitais teisės aktais ir kt..

Šis Teismas nagrinėja auditorių ir auditoriaus padėjėjų (toliau – auditoriai) drausmės bylas, skiria drausmines nuobaudas bei priima kitus sprendimus.
Teismas turi teisę:

* gauti iš auditoriaus, kurio drausmės byla nagrinėjama, informaciją raštu ir žodžiu, susijusią su nagrinėjama auditoriaus drausmės byla;

* gauti iš audito įmonių byloms nagrinėti reikiamus rašytinius paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su nagrinėjama auditoriaus drausmės byla;

* kviesti auditorių dalyvauti Teismo posėdžiuose, kai nagrinėjama jo drausmės byla;

* gauti iš Lietuvos auditorių rūmų bei kitų asmenų informaciją, susijusią su nagrinėjama auditoriaus drausmės byla;

* pasitelkti ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamų žinių išvadoms nagrinėjamoje drausmės byloje teikti.

* Teismo prašoma informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, jeigu Teismas nenustato kito termino. Prireikus Teismas gali terminą pratęsti.
Auditorių garbės teismo nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami auditorių drausmės bylas ir kuri yra audito užsakovo pripažinta komercine (gamybos) paslaptimi, ir nenaudoti jos Auditorių garbės teismo narių asmeninei arba kitų asmenų naudai.

2.2. Audito komitetas
Audito Komiteto uždaviniai ir funkcijos.:

* Įvertinti ir teikti Rūmų prezidiumui tvirtinti parengtus nacionalinius audito standartus, koordinuoti jų taikymo išaiškinimų ir interpretavimų, audito atlikimo metodinių rekomendacijų, darbo dokumentų rengimą.

* Tarptautinių audito standartų bei jų pasikeitimų vertimą į lietuvių kalbą.

* Vertinti auditorių rengimo programas, teikti pasiūlymus apie šias programas.

* Vertinti ir teikti pasiūlymus Rūmų prezidiumui rengiant teisės aktų projektus audito srityje.

* Teikti išaiškinimus į kitų Rūmų komitetų paklausimus.

* Teikti išaiškinimus į auditorių paklausimus apie audito atlikimo metodiką.

Komiteto bei jo narių teisės ir pareigos

Komiteto teisės:

1. Kreiptis į LAR administraciją su prašymu gauti iš valstybės ir savivaldos institucijų dokumentus bei kitą informaciją, kurios reikia Komiteto funkcijoms vykdyti.

2. Kreiptis į LAR administraciją su prašymu kviesti į Komiteto posėdžius specialistus bei ekspertus.

3. Teikti Rūmų prezidiumui pasiūlymus dėl audito veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Nacionalinių audito standartų, Rūmų statuto bei Audito komiteto reglamento pakeitimo ir papildymo. Supažindinti su komiteto posėdžių protokolais LAR prezidiumą.

4. Gauti pasiūlymus iš LAR narių, susijusius su Nacionaliniais audito standartais bei audito atlikimo metodikos tobulinimu.

5. Teikti pasiūlymus Nacionalinių audito standartų, audito atlikimo metodikos taikymo klausimais LAR prezidiumui, kitiems komitetams, auditoriams.

Komiteto pareigos:

1. Organizuoti komiteto posėdžius ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį arba LAR prezidiumo ar prezidento siūlymu.

2. Kartą metuose po LAR finansinių metų pabaigos iki liepos 15 d. atsiskaityti LAR prezidiumui apie atlikus darbus.

3. Kartą metuose po LAR finansinių metų pabaigos iki liepos 15 d. LAR prezidiumui pateikti kitų metų darbo planą.

Komiteto narių teisės:

1. Visi komiteto nariai turi lygias teises.

2. Rinkti komiteto pirmininko pavaduotoją.

3. Kiekvienas komiteto narys gali sušaukti neeilinį komiteto posėdį jeigu tam pritaria daugiau negu pusė komiteto narių.

4. Komiteto narys, pateikęs prašymą raštu, gali nutraukti veiklą komitete.

5. Komiteto nariai gali teikti svarstytinus klausimus sekančio komiteto posėdžio darbotvarkei.

Komiteto narių pareigos:

1. Dalyvauti komiteto posėdžiuose.

2. Laikytis LAR statuto, šio reglamento, komiteto sprendimų reikalavimų.

3. Saugoti konfidencialią informaciją.

2.3. Etikos komitetas
Etikos Komiteto funkcijos:

* Auditorių profesinės etikos kodekso tobulinimas.

* Auditorių profesinės etikos kodekso komentarų ruošimas.

* Auditorių profesinės etikos kodekso ir jo komentarų aiškinimas.

* IFAC(Tarptautinė automatinio valdymo federacija) Etikos kodekso ir jo komentarų vertimo koordinavimas bei įvertinimas.

* IFAC Etikos kodekso ir jo komentarų, susijusių su auditoriaus profesine veikla, aiškinimas.

* Teikti išaiškinimus į auditorių, LAR prezidiumo, Garbės teismo ir kitų komitetų paklausimus apie IFAC, kiek tai susiję su auditoriaus profesine veikla, ir Auditorių profesinės etikos kodeksų taikymą.

* Seminarų ir konsultacijų aktualiausiais IFAC, kiek tai susiję su auditoriaus profesine veikla, bei Auditorių profesinės etikos kodeksų ir jų komentarų taikymo klausimais organizavimas.

* Visuomenės atstovų ir auditorių diskusijų aktualiausiais IFAC, kiek tai susiję su auditoriaus profesine veikla, bei Auditorių profesinės etikos kodeksų taikymo klausimais organizavimas.

* Reguliariai rašyti straipsnius į žiniasklaidos leidinius auditorių profesinės etikos klausimais.

2.4. Egzaminų komisija
Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisiją (toliau – Egzaminų komisija) sudaro 7 nariai, vienas iš jų – komisijos pirmininkas. Egzaminų komisijos nariai turi būti teisės, mokesčių, apskaitos ar finansų specialistai. 4 narius, iš jų ir pirmininką, skiria Finansų ministerija, 3 auditorius Egzaminų komisijos nariais skiria Auditorių rūmų narių susirinkimas.

Egzaminų komisijos narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Egzaminų komisijos nariais gali būti skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Kitai kadencijai Egzaminų komisijos narys skiriamas per 30 dienų nuo kadenciją baigusio komisijos nario kadencijos pabaigos. Pasibaigus Egzaminų komisijos nario kadencijai, jis toliau eina komisijos nario pareigas, iki paskiriamas komisijos narys kitai kadencijai. Egzaminų komisijos narį skyrusi institucija turi teisę jį atšaukti nesibaigus kadencijai, jeigu narys negali tinkamai eiti komisijos nario pareigų. Komisijos narys gali atsistatydinti nesibaigus kadencijai.

Egzaminų komisiją techniškai ir materialiai aptarnauja Auditorių rūmai.

2.5. Mokymo komitetas

Mokymo komitetas (toliau MK)

MK sudaromas auditorių mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tikslais.

Pagrindinės MK funkcijos:

1. Organizuoti ir koordinuoti auditorių mokymą ir kvalifikacijos kėlimą.

2. Formuoti LAR mokymo veiklos strategiją ir kolektyviai spręsti operatyvaus mokymo bei kvalifikacijos kėlimo uždavinius:

2.1. Rengti, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti auditorių kvalifikacijos kėlimą;

2.2. Rengti, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti auditorių mokymą LAR;

2.3. Teikti pasiūlymus dėl audito veiklos ir LAR veiklos gerinimo.

Vykdydamas šią funkciją, MK sprendžia šiuos uždavinius:

1. MK nariai trijų metų laikotarpiui renka MK pirmininką ir pavaduotoją; atviru balsavimu, paprasta balsų dauguma. MK pirmininką ir jo pavaduotoją tvirtina Prezidiumas. Prezidiumui nepatvirtinus pasiūlyto kandidato, MK nariai privalo pasiūlyti kitus kandidatus. MK nariai gali perrinkti pirmininką bei jo pavaduotoją ir kitu metu, kreiptis į Prezidiumą dėl naujo pirmininko ar jo pavaduotojo patvirtinimo.

2. Pateikia Prezidiumui metinę ataskaitą, sudarytą pagal šiame reglamente numatytus reikalavimus;

3. Privalo rengti ir kviesti eilinius ir neeilinius MK posėdžius.

4. Teikia LAR nariams galimybę susipažinti su MK susirinkimų protokolais, nutarimais ir kitais dokumentais, Prezidiumo numatyta tvarka;

5. Teikia Prezidiumui pasiūlymus dėl mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tvarkos pakeitimo;

6. Priima, registruoja, kaupia ir analizuoja LAR narių pastabas bei pasiūlymus dėl MK veiklos ir priima reikiamus sprendimus. Apie priimtus sprendimus informuoja pastabas bei pasiūlymus pateikusius narius, bei Prezidiumą.

LAR MK įgaliojimai:

1. Svarstyti Prezidiumo perduotus klausimus, nagrinėti ir rengti išvadas;

2. Teikti pasiūlymus Prezidiumui dėl privalomo kvalifikacijos kėlimo valandų skaičiaus.

3. Nustatyti kvalifikacijos kėlimo formas ir metodus;

4. Rengti LAR kvalifikacijos kėlimo programas ir teikti jas tvirtinti Prezidiumui;

5. Nustatyti kvalifikacinius reikalavimus kvalifikacijos kėlimo programos dėstytojams ir organizuoti konkursą bei patvirtinti konkurse išrinktus dėstytojus;

6. Ruošti ir teikti Prezidiumui LAR kvalifikacijos kėlimo, apmokėjimo sąlygų ir mokymo veiklos biudžeto projektą;

7. Teikti pasiūlymus Prezidiumui dėl kvalifikacijos kėlimo įkainių;

8. Ruošti kvalifikacijos kėlimo programas;

9. Kontroliuoti auditorių kvalifikacijos kėlimo eigą;

10. Prezidiumui patvirtinus organizuoti kitus mokymus;

11. Rinkti, kaupti, sisteminti metodinę medžiagą auditorių kvalifikacijos kėlimo ir mokymo klausimais;

12. Kontroliuoti piniginių lėšų panaudojimą skirtų Prezidiumo patvirtintam MK biudžetui;

13. Priimti sprendimus kvalifikacijos kėlimo ir mokymo klausimais, kurie nėra LAR susirinkimo ir Prezidiumo kompetencijoje.

14. Teikti Prezidiumui pasiūlymus dėl audito veiklos Lietuvoje ir LAR veiklos tobulinimo.

MK privalo į kiekvieną savo posėdį kviesti Prezidiumo narį, atsakingą už mokymo MK veiklą, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su nutarimų projektais bei kita darbotvarkės klausimais turima informacija.

2.6. Audito kokybės kontrolės komitetas
Audito kokybės kontrolės komitetą sudaro 9 nariai. Dauguma komiteto narių negali būti auditoriai. 3 narius skiria Auditorių rūmai ir po vieną – Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, verslininkus vienijančios ir (arba) jų savivaldos organizacijos ir mokslininkus vienijančios organizacijos. Komiteto pirmininką skiria ir komiteto sudėtį tvirtina finansų ministras.

Audito kokybės kontrolės komiteto uždaviniai ir teisės:

Audito kokybės kontrolės komiteto pagrindinis uždavinys – įgyvendinti auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės priežiūros sistemą ir užtikrinti jos funkcionavimą.

Audito kokybės kontrolės komitetas turi teisę:

1) gauti informaciją apie auditorių kontrolierių atliktus auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės patikrinimus;

2) tikrinti audito darbo dokumentus, audito atlikimo metodiką;

3) reikalauti paaiškinimų, kaip auditoriai ir audito įmonės atliko darbą;

4) reikalauti paaiškinimų iš kiekvieno darbuotojo, dalyvavusio atliekant auditą;

5) tikrinti, kaip buvo atliekamos kitos paslaugos pagal nacionalinius arba tarptautinius audito standartus;

6) teikti Auditorių rūmų prezidiumui pasiūlymus dėl audito kokybės gerinimo;

7) teikti Auditorių rūmų prezidiumui tvirtinti auditorių kontrolierių kandidatūras;

8) skelbti priimtus nutarimus Auditorių rūmų interneto tinklalapyje;

9) taikyti Audito įstatyme nurodytas drausmines nuobaudas.

Audito kokybės kontrolės komiteto funkcijos:

1) koordinuoja auditorių ir audito įmonių veiklos kokybės priežiūrą;

2) analizuoja auditorių kontrolierių atliktų patikrinimų medžiagą;

3) nagrinėja gautus pranešimus ir skundus dėl netinkamai atlikto audito;

4) sudaro ir patvirtina auditorių ir audito įmonių metinius patikrinimų planus;

5) koordinuoja auditorių kontrolierių atliekamus patikrinimus, nagrinėja ir apibendrina auditorių kontrolierių atliktų patikrinimų rezultatus;

6) teikia Auditorių rūmams siūlymus dėl audito metodikos tobulinimo;

7) rengia ir teikia Auditorių rūmų prezidiumui tvirtinti auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės priežiūros metodiką (kokybės patikrinimų rezultatų vertinimo metodiką, skundų dėl audito kokybės nagrinėjimo taisykles ir kt.);

8) tikrina, ar atliekant auditą laikomasi šio Audito įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių auditą, taip pat nacionalinių arba tarptautinių audito standartų;

9) nustatęs audito atlikimo kokybės pažeidimus, skiria drausmines nuobaudas ir priima sprendimus;

10) teikia Finansų ministerijai informaciją;

11) kartą per metus atsiskaito Auditorių rūmų narių visuotiniame susirinkime, pateikdami Audito kokybės kontrolės komiteto veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje įvertinami atlikti auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės patikrinimai (nurodoma atliktų patikrinimų skaičius, jų rezultatai ir kt.).

Išvados

1. Auditorių rūmai įkurti siekiant suvienyti visus atestuotus auditorius, taip pat ,kad koordinuotų jų veiklą, atstovautų jų interesams ir tenkintų kitus viešuosius interesus. Auditorių rūmai įregistruoti 2000 m. vasario mėn. LAR tikslai ir veikla:

auditorių veiklos koordinavimas, jų kvalifikacijos kėlimo organizavimas ir reikalavimų nustatymas, auditoriaus pažymėjimų išdavimas, auditorių interesų gynimas ir atstovavimas, auditorių veiklos koordinavimas, audito įmonių veiklos priežiūra, analizė ir įvertinimas, įmonių įrašymas ir išbraukimas į/iš audito įmonių sąrašą/o, informacijos apie auditorius ir audito įmones rinkimas, kaupimas, apibendrinimas, platinimas ir ryšiai su visuomene, nacionalinių audito standartų, Auditorių profesinės etikos kodekso ir audito atlikimo metodikos rengimas ir t.t.

2. LAR sudaro: auditoriai, visuotinis LAR narių susirinkimas, prezidentas ir prezidiumas, administracija, audito kokybės kontrolės, mokymo, audito bei etikos komitetai, egzaminų komisija ir garbės teismas.

Literatūra
1. http://skelbimas.lt/istatymai/audito_istatymas.htm (žiūrėta 2006-10-01, 16 val.)

2. Mackevičius J. “Auditas: teorija , praktika, perspektyvos”.- Vilnius, Lietuvos mokslas,2001.(110-111 pusl.)

3. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=280258 (žiūrėta 2006-09-31, 20.35 val.)

4. http://www.lar.lt/new/news.php (žiūrėta 2006-09-26, 21.40 val.)

5. http://www.ktu.lt/lt/informacija/kronika/kronika2/4.htm (žiūrėta 2006-10-08, 20.

Rašykite komentarą

-->