Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Auditas

Autorius: Jomantas

Auditas – nepriklausomas įmonės, įstaigos ar organizacijos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados pateikimas, kai nurodoma, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus. (LR audito įstatymas).

Audito svarba ir vaidmuo auga, nes nuolat auga poreikis turėti tikslią informaciją apie ūkinių subjektų veiklą. Visuomenė vis labiau įsisąmonina, kad nuo audito labai daug priklauso verslo sėkmė. Kad auditas pateisintų visuomenės lūkesčius ir įgyvendintų savo tikslus, būtina, kad jis būtų atliktas tiksliai ir teisingai, tik tada galės atspindėti realią situaciją.

Auditas šiais laikais ir Lietuvoje tampa svarbia įmonės būklės (tiek finansinės, tiek kitais aspektais) įvertinimo forma. Auditas, ypač nepriklausomas, yra svarbus, orientuojantis mūsų šalies įmonėms į Europos Sąjungos standartus.

Lietuvos įsiliejimas į tarptautinį verslą priklauso nuo įmonių sugebėjimo pateikti patikimą finansinę informaciją. Patikima informacija yra pamatas, atliekant investicinius sprendimus užsienio ir Lietuvos verslininkams. Pagrindinis audito bruožas yra tai, kad jis papildo pateiktos informacijos patikimumą ( Kabašinskas, Toliatienė, 1994).

Įmonių veiklos įvertinimas pripažintų tarptautinio lygio auditorių yra vienas iš veiksnių, lemiančių užsienio investicijų į Lietuvos ūkį apimtis. Juk audito išvados – tai įmonių, o kartu ir viso Lietuvos ūkio būklės įvertinimas.

Šio referato tikslas : išsiaiškinti audito tikslus.

Darbo uždaviniai:

Pagrįsti audito būtinumą.

Apžvelgti audito rūšis

1. AUDITO ORGANIZAVIMO TIKSLAI IR ESMĖ

1.1. Audito būtinumas

Kad veiktų rinkos ekonomika, labai svarbu turėti patikimą informaciją ne tik apie viso krašto ūkį, bet ir apie kiekvieną įmonę. Tokių žinių pirmiausia reikia įmonės savininkui, kad galėtų numatyti savo įmonės perspektyvinės plėtros strategiją bei taktiką , pagerinti jos veiklą. Ji būtina ir valstybės institucijoms, kontroliuojančioms ir prižiūrinčioms, kaip ūkio subjektai laikosi mokesčių įstatymų, ar laiku ir teisingai moka mokesčius į valstybės biudžetą. Pagaliau tokios informacijos reikia ir bankams, kitiems paskolų davėjams, draudimo kompanijoms, kad būtų objektyviai įvertinti įmonės mokumas ir išduodamų kreditų tikimybė, nustatyta draudimo rizika. Patikima informacija suinteresuoti ir tiekėjai, ir pirkėjai, investuotojai, kitos įmonės bei organizacijos, turinčios verslo ryšių su kontroliuojama įmone.

Todėl visiškai natūralu, kad visose išsivysčiusiose rinkos ekonomikos šalyse įgyvendinama nepriklausoma privačiose įmonėse vedamos buhalterinės apskaitos patikimumo kontrolė, taip pat valstybės institucijoms tų įmonių pateikiamų finansinių ataskaitų teisingumo kontrolė.

Anot L. Rupeikienės (2005), rinkos ekonomikos santykiai didina audito poreikį ir jo reikšmę įmonių ūkinei veiklai plėtoti. Auditas yra svarbus rinkos ekonomikos elementas, jo dėka gaunama patikima informacija, kurios būtinumas nėra ginčijamas.

Rinkos ekonomikoje veikia gana sudėtinga ekonominės kontrolės sistema, kurios objektyvų pobūdį lemia nuosavybės formų įvairovė ir valstybės mechanizmo funkcionavimo ypatybės.

Rinkos sąlygomis įmonės bei kiti ūkio subjektai daro turto, piniginių resursų panaudojimo sutartis, vykdo komercines operacijas ir investicijas. Šių operacijų sėkmė priklauso nuo galimybės visų dalyvių gauti patikimą finansinę informaciją. Informacijos patikimumas patvirtinamas nepriklausomų ekspertų auditorių. Savininkai , taip pat ir kreditoriai neturi galimybės asmeniškai įsitikinti, kad daugybė įmonės operacijų atliktos pagal įstatymus ir teisingai atsispindi atskaitomybėje. Todėl, kad neturi priėjimo prie pirminių dokumentų, o taip pat neturi reikiamos kvalifikacijos nei patyrimo. Šiam darbui jie priversti samdyti profesionalus.

Nepriklausomos auditorių išvados apie įmones taip pat reikalingos ir valstybei, kad galėtų priimti sprendimus ekonomikos ir mokesčių srityse.

Audito būtinumą apsprendžia daugelis atvejų ir aplinkybių, dėl kurių vienaip ar kitaip susiklosto įmonės ūkinė finansinė veikla.

J. Mackevičius (1999) išskiria šiuos audito būtinumo atvejus:

1) siekiant patikrinti finansinę atskaitomybę, ar ji teisingai parengta;

2) norint įsitikinti įmonės finansinės būklės tikrumu ir jos veiklos patikimumu;

3) sprendžiant turtinius ginčus tarp įmonių arba įmonių ir konkrečių asmenų;

4) vykdant operacijas, susijusias su turto padalijimu ir naudojimu;

5) norint užtikrinti dirbančių žmonių tarpusavio pasitikėjimą;

6) bankrutuojant įmonei;

7) jungiantis arba dalijantis įmonei;

8) siekiant geriau sutvarkyti apskaitą, vidaus kontrolę, patobulinti valdymo sistemą;

9) kitais atvejais. (J. Mackevičius, 2001)

Audito atsiradimą sąlygojo noras užkirsti kelią nesąžiningiems sandėriams ir kontroliuoti darbuotojų profesinę veiklą. Audito būtinumą lemia rinkos santykiai. Tuomet susiklosto tokios aplinkybės, kuriose be audito negalima išspręsti kai kurių problemų.

V. Lakis, J. Mackevičius ir P. Rakštikas (1992) išskiria šiuos svarbiausius audito būtinumo atvejus:

1. Dirbant kolektyviai reikalingas tarpusavio pasitikėjimas ir garantija, kad visi kolektyvo nariai, o ypač tie, kurie disponuoja pinigais ir materialinėmis vertybėmis, sąžiningai ir teisingai vykdytų savo pareigas. Tai gali būti tik tuomet, kai ,esant reikalui arba iš anksto nustatytais terminais, atliekamas auditas.

2. Sprendžiant turtinius ginčus tarp pačių įmonių arba tarp įmonių ir atskirų asmenų. Tai įvyksta, kai kuri nors pusė nevykdo įsipareigojimų arba kokia nors veikla padaro materialinę žalą kitai pusei. Tenka nustatyti, kokių įsipareigojimų nebuvo paisoma, kokie veiksmai prieštarauja galiojantiems įstatymams ar sutartims ir kokia dėl to padaryta materialinė žala.

3. .Sprendžiant pasitikėjimo įmonių finansinėmis galimybėmis klausimą, kreditoriams, akcininkams yra svarbu žinoti, kokia finansinė būklė tų įmonių, į kurias jie įdėjo arba numato įdėti savo kapitalą. Bankai, kai kurios statistikos ir kitos valstybinės įstaigos turi turėti garantiją, kad tų įmonių ataskaitos yra teisingos. Jų teisingumą gali paliudyti tik nepriklausomi nuo įmonės kontrolieriai.

4. Vykdant įvairias operacijas, susijusias su turto padalijimu, naudojimu, prireikia objektyvios ir pagristos informacijos apie turto kiekį, kokybę, vertę. E.Vilkelio nuomone, auditas – savotiškas rinkos palydovas. Auditinės veiklos būtinumą ir reikšmę kelia ir J. Kabašinskas, teigdamas, kad auditas- tai viena iš ūkinės veiklos formų, jis nepriklausomas. Tik per auditą galima kurti rinką, rinkos ekonomiką. Įvairiose šalyse auditas apibūdinamas gana vienodai. Auditas- tai nepriklausomas įmonės finansinės atskaitomybės ir su ja susijusios finansinės informacijos tyrimas , užbaigiamas nuomonės apie ją išreiškimu (V. Lakis, J. Mackevičius ir P. Rakštikas, 1992).

Auditas – nepriklausomas įmonės, įstaigos ar organizacijos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados pateikimas, kai nurodoma, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus. (LR audito įstatymas).

Auditinė veikla labai plati ir įvairi. Galima paminėti šiuos dažniausiai praktikuojamus auditinės kontrolės atlikimo atvejus:

1) revizuojant įmonių finansinę būklę;

2) paliudijant įmonių ataskaitų teisingumą;

3) sprendžiant finansinius klausimus bankroto atveju;

4) jungiantis ir dalijantis įmonėms, taip pat jas likviduojant ir kt.

Audito metu ne tik tikrinama audituojamų objektų veikla, bet ir pateikiamos tam tikros ekspertų išvados dėl įvairių buhalterinių dokumentų teisingumo ir patikimumo. Auditas padeda nustatyti, ar balansai, buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai teisingai, objektyviai atspindi atliktas finansines ir ūkines operacijas.

Auditas – visada tam tikras procesas, kurio metu gaunami, kaupiami, gvildenami ir vertinami objektyvūs duomenys apie ekonominius veiksmus bei įvykius ir kurio metu nustatoma , ar jie atitinka tam tikrą kriterijų lygmenį, ar jo neatitinka, o rezultatas teikiamas tos informacijos naudotojams (užsakovams).

Auditas taip pat yra būtinas siekiant patikrinti apskaitos ir atskaitomybės būklę bei norint geriau jas sutvarkyti, patobulinti, mechanizuoti ir automatizuoti; atliekant ūkinės komercinės veiklos analizę ar konkretaus biznio ekspertizę; sprendžiant finansinius klausimus bankroto atveju; jungiantis arba dalijantis įmonėms; privatizuojant turtą; siekiant efektyviau organizuoti ūkinę komercinę veiklą, tobulinti valdymo ir darbo organizavimo sistemas ir daugeliu kitų atvejų.

J. Mackevičius (2001) ypač pabrėžia audito būtinumą, kai reikia patvirtinti finansinės atskaitomybės tikrumą, teisingumą bei patikimumą. Tai labai svarbu todėl, kad finansinės atskaitomybės teikiama informacija yra naudojama:

1) įvairių vidaus ir išorės vartotojų;

2) įvairiems tikslams;

3) įvairiais laikotarpiais. (J. Mackevičius, 2001)

Auditas teikia informaciją, kuria domisi ir naudojasi daugelis informacijos vartotojų. Dažniausiai jie – tie patys vartotojai, kurie naudoja apskaitos informaciją. Tarptautinis apskaitos standartų komitetas ir Tarptautinė buhalterių federacija nurodo šias audito ir apskaitos informacijos vartotojų grupes:

1) Esami akcininkai.

2) Potencialūs akcininkai.

3) Kreditoriai.

4) Bankininkai.

5) Tiekėjai ir pirkėjai.

6) Samdomieji darbuotojai.

7) Analitikai ir finansiniai konsultantai.

8) Žiniasklaidos priemonės.

9) Vyriausybė.

10)Visuomenė.

Kiekvienas informacijos vartotojas audito informaciją naudoja savo tikslams ir interesams. (J. Mackevičius, 2001)

Auditas neturėtų būti priverstinis. Audito poreikis turi kilti iš paties kliento noro įvertinti savo veiklą ir jos rezultatus. Audito atlikimas net ir tais atvejais, kai jis nėra būtinas, turi svarbią reikšmę. Vidaus ir išorės informacijos vartotojai neturi galimybės įsitikinti, ar įmonė ūkinės veiklos operacijas atlieka įstatymiškai, ar teisingai jas parodo finansinė atskaitomybė. Daugelis informacijos vartotojų negali prieiti prie pirminių dokumentų, neturi reikiamos kvalifikacijos ir patyrimo. Todėl norint informacijos vartotojams patvirtinti finansinės atskaitomybės tikrumą ir teisingumą, yra būtina samdyti nepriklausomus ekspertus, t.y. auditorius.

Vakarų šalių praktika rodo, kad konkurencinės rinkos ekonomikos sąlygomis audito paslaugų poreikis nuolat auga. Vis daugiau visuomenės narių suinteresuoti ekonominių procesų skaidrumu ir domisi įmonių ūkine, gamybine, finansine ir investicine veikla bei jos atvaizdavimu finansinėse ataskaitose.

Auditas būtinas tam, kad būtų išvengta informacijos vartotojų apgaudinėjimo. Pavyzdžiui, daugelis akcininkų yra atskirti nuo turto, kurį valdo įmonės vadovybė. Taigi auditas savotiškai suartina akcininkus su įmonės vadovybe, kuri naudoja akcininkų turtą.

Tiekėjai ir kiti verslo kreditoriai taip pat suinteresuoti auditu, kad gautų informaciją, jog su jais bus laiku atsiskaityta. Pirkėjams rūpi informacija apie įmonės stabilumą, ypač jei yra numatę su ja prekiauti ilgesnį laikotarpį .

Samdomiems darbuotojams svarbi informacija apie įmonės veiklos stabilumą, mokumą, pelningumą, kad galėtų įvertinti galimybes laiku gauti darbo užmokestį, kompensacijas, išėjimo pašalpas ir pan. Analitikai ir finansiniai konsultantai domisi ne tik savo, bet ir kitų įmonių veiklos rodiklius ir auditorių išvadomis. Jie, remdamiesi tik patikima informacija, pateikia įmonės vadovybei pasiūlymus investavimo, veiklos plėtros, prognozavimo ir kitais klausimais. Vyriausybinėms organizacijoms patikima audituota informacija reikalinga ūkio valdymo politikai formuoti, įmonių veiklai reguliuoti, teisingai ištekliams paskirstyti, apmokestinimo politikai nustatyti. Visuomenė taip pat suinteresuota įmonių veiklos auditu. Audituotų finansinių ataskaitų duomenys padeda visuomenei orientuotis priimant sprendimus dėl įsidarbinimo, kvalifikacijos kėlimo, gamtinės aplinkos užterštumo ir pan. Visiems apskaitinės informacijos vartotojams svarbu gauti informaciją, kurios tikrumą, teisingumą ir patikimumą geriausiai užtikrina nepriklausomas auditas.

1.2 Audito pagrindiniai tikslai

Audito tikslus geriausiai galima suvokti išnagrinėjus jo rūšis. Literatūroje yra pateikiama daug įvairių audito rūšių, naudojami įvairūs klasifikavimo požymiai. Išanalizavus įvairių autorių nuomones apie audito rūšis ir jų klasifikavimo požymius galima teigti, kad pagal veiklos sferas auditas skirstomas į šias rūšis : finansinis arba finansinių ataskaitų, valdymo ir veiklos, kompanijos politikos ir programos, socialinis auditas. Dažniausiai yra nurodomos trys audito rūšys: finansinis, valdymo, veiklos.

Finansinio audito turinys yra ganėtinai suprantamas ir dėl jo konkretumo, ir dėl finansinės veiklos griežto reglamentavimo, ir dėl gerai numatyto tos veiklos dokumentavimo (Puškorius, 2004).

Finansinis auditas, tai visų finansinių dokumentų, išleistų atskaitingo subjekto vardu auditas. Finansinis auditas reikšmingas todėl, kad įvertina ekonominės informacijos patikimumą, valdymą, ekonominių išteklių paskirstymą ir naujų išteklių nustatymą, apskaitos kontrolės sistemą ir pateikia pasiūlymus kaip šiuos elementus tobulinti ir stiprinti. Finansinis auditas yra svarbus užtikrinant, kad visi įvykiai, operacijos, faktai, kuriuos įvykdė įmonė, būtų tiksliai ir laiku užregistruoti finansinėje apskaitoje. Tinkamas jų susisteminimas ir apibendrinimas sudaro pagrindą tolimesnės veiklos sprendimų priėmimui. Tinkamas finansinės apskaitos organizavimas leidžia priimti teisingus veiklos sprendimus [ 10 ].

1 pav. Audito klasifikacija

Šaltinis: Mackevičius, J. 1999. Audito teorija ir praktika. Vilnius, Lietuvos mokslas, 1999.

Pagal S. Puškorių (2004), veiklos auditas pačia plačiausia prasme yra valdymo ekonomiškumo, efektyvumo, veiksmingumo sisteminė analizė bei pasiūlymų, kaip šiuos kriterijus gerinti, rengimas.

Veiklos auditas arba valdymo auditas, įvertina veiklos, programos ar organo ekonomiškumą, našumą, atsiperkamumą ir efektyvumą. Konkretus auditas nebūtinai turi teikti išvadas visais šiais vertinimais, o turėtų konkrečiai numatyti kuri reikšmė bus nagrinėjama. Lyginant veiklos auditą su finansiniu, tai veiklos auditas turi didesnę audito objekto pasirinkimo laisvę, didesnę nuomonės interpretacijos galimybę.

Valdymo auditas vertina personalo veiksmus, atsižvelgiant kaip laikomasi įstatymų, nuostatų [ 10 ].

Duomenų sistemos arba informacinių sistemų auditas apima visas užduotis, kurios naudojamos siekiant išanalizuoti ir įvertinti informacijos apdorojimą, jos valdymą, kontrolę ir saugumą. Šis auditas apima pastabas ir įvertinimus, kurių pagalba siekiama apibrėžti informacijos apdorojimo galimybes, kurių dėka galima apsaugoti organizacijos turtą, bei informaciją, užtikrinti informacijos teisingumą, galimybes ją gauti ir operacijų tęstinumą, išlaikyti informacinių duomenų failų integralumą, efektyviausiu ir veiksmingiausiu būdu įgyvendinti organizacijos tikslus [ 10].

Pagal apimtį ir atlikėjus auditas gali būti skirstomas į išorinį, vidinį ir valstybinį.

Vidaus ir išorės auditų problemų paieškos ir atrankos procedūros iš esmės skiriasi. Formuluojant vidaus audito problemas, siekiama : išvardyti visas ar jau bent didžiąją dalį; aprėpti kuo daugiau organizacijos ar sistemos veiklos sričių, pasitelkti kuo daugiau įvairių organizacijos specialistų bei vadovų; paskirstyti išsiaiškintas problemas pagal jų prioritetus; įvertinti vidaus auditorių, gal ir pakviestų iš šalies ekspertų galimybes norimam patikrinimui atlikti; numatyti laiką, lėšas ir kitus rezervus, būtinus norimam kiekvienos veiklos rūšies auditui atlikti.

Formuojant išorės audito problemas tikslinga: sudaryti įvairių ministerijų, departamentų, sistemų veiklos spragų sąrašą; aprėpti svarbiausias veiklos sritis, kurios kelia abejonių dėl jų skaidrumo, ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo; pasitelkti nepriklausomus ekspertus bei užsienio specialistus formuojant audito problemas; pagal eilę atrenkant audito problemas, išskirti tas, kurių sprendimas ypač aktualus dėl jų svarbos, valstybės prestižo, tarptautinių įsipareigojimų, laukiamo efekto; įvertinti išorės auditorių, nepriklausomų ekspertų bei užsienio šalių specialistų galimybes pageidaujamam auditui atlikti; numatyti audito trukmę, terminus, lėšas bei kitus būtinus resursus( S.Puškorius, 2004).

L. Rupeikienės (2005) teigimu, vienas pagrindinių skirtumų yra tai, kad nepriklausomą auditą atlieka išorės auditoriai pagal sutartis, o vidaus auditą – įmonės vidaus audito tarnybos darbuotojai, įgiję tam tikrą profesinę kvalifikaciją. Atliekant nepriklausomą auditą, pagrindinis dėmesys skiriamas finansinės atskaitomybės auditui, o atliekant vidaus auditą – valdymo ir veiklos auditui. Tiek vidaus, tiek nepriklausomi auditoriai tiria apskaitos įrašų teisingumą, rengia darbo dokumentus, bet tyrimų gilumas labai skiriasi.

Valstybės auditą atlieka valstybinės įstaigos, kurios prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. Anot R. Budbergytės „Priėmus Valstybės kontrolės įstatymo pataisas, dabar įstatymas reikalauja, kad auditoriai išsamiau nagrinėtų ir vertintų valstybės lėšų ir kito turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumą. (8 ).

Viena iš svarbiausių audito problemų, kuri dažnai diskutuojama įvairiuose forumuose, yra audito būtinumo įvairaus profilio ir dydžio įmonėse problema. Vieni teigia, kad auditas būtinas visoms be išimties įmonėms, kiti – tik didelėms arba vidutinėms ( problema, kaip nustatyti, kokia yra didelė ir kokia vidutinė) kompanijoms, treti – toms įmonėms, kurių gaminama produkcija sudėtinga, o teikiamos paslaugos labai įvairios, dar kiti nurodo, kad labai svarbu atlikti auditą tose įmonėse, kurios turi daug debitorių ir kreditorių.

Nepriklausomo audito tikslai:

1) Nustatyti ar finansinėje atskaitomybėje teisingai ir tiksliai parodyti metinės veiklos rezultatai ir finansinė būklė.

2) Įvertinti ar finansinė atskaitomybė parengta pagal galiojančius buhalterinės apskaitos bei tarptautinius ar verslo apskaitos standartus ir bendruosius apskaitos principus reglamentuojančius teisės aktus.

3) Nustatyti ar tiksliai ir kvalifikuotai įvertintas įmonės turtas.

4) Nustatyti ar atliktas privalomas turto vertės patikslinimas bei nurašymas.

5) Įvertinti ar sudaryti privalomi ir būtini kapitalai, rezervai ir atidėjimai veiklos rizikai sumažinti.

6) Tikrinti ir vertinti ar laikomasi kapitalo reikalavimų, ar atitinka veiksmingumo ir patikimo nuosavybės valdymo, bei saugios ir patikimos veiklos reikalavimus.

7) Įvertinti ar turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.

Pagrindinis nepriklausomo audito tikslas – remiantis audito standartais nustatyti, ar teisingai sudaryta finansinė atskaitomybė, ir apie tai pareikšti auditoriaus nuomonę.

Vidaus audito tikslas ir pobūdis gali būti labai įvairūs. Tai priklauso nuo įmonės dydžio, struktūros ir vadovybės reikalavimų. Pagrindinis vidaus audito tikslas – patikrinti įmonės valdymo sistemą, personalo veiksmus, atskirų padalinių veiklą.

Nepriklausomas auditorius išreiškia savo nuomonę, ar įmonės finansinė atskaitomybė tikrą ir teisingą įmonės finansinės būklės vaizdą. Vidaus auditoriaus tikslas – ne tik patikrinti finansinę atskaitomybę, bet ir padėti įmonės valdybai kurti veiksmingą valdymo sistemą. Vidaus auditorių atliekami tyrimai dažnai vadinami veiklos auditu, nes vidaus auditoriai sutelkia dėmesį į esamos veiklos politikos ir taisyklių įtaką veiklos efektyvumui. Vidaus auditorius atlieka finansinės atskaitomybės auditą vidiniam naudojimui, tuo tarpu nepriklausomas auditorius jį atlieka išorės vartotojams (Rupeikienė, 2005).

J.Mackevičius išskiria šiuos tris svarbius uždavinius:

1) Auditorius privalo įvertinti įmonės finansinę atskaitomybę, nustatyti, ar ji rodo tikrąją įmonių būklę. Tai nėra paprasta. Tam reikalinga profesinė kompetencija, geras teorinis ir praktinis pasirengimas.

2) Auditorius privalo išreikšti savo asmeninę apie finansines ataskaitas. Tam auditorius naudoja frazes „tikra ir teisinga“ arba „visais reikšmingais atžvilgiais“. Auditoriaus nuomonės išreiškimas yra labai svarbus finansinių ataskaitų vartotojams. Jie remdamiesi auditoriaus nuomone, sprendžia, ar finansinės ataskaitos patikimos, ar įmonės veikla efektyvi, ir priima tinkamus sprendimus.

3) Auditorius privalo įsitikinti, ar finansinės ataskaitos parengtos pagal bendruosius apskaitos principus. Kad auditorius pasiektų šį tikslą, jis, atlikdamas auditą turi remtis tarptautiniais ir nacionaliniais audito standartais, auditorių profesinės etikos kodeksu, įsitikinti, ar finansinėse ataskaitose nėra esminių netikslumų, t.y. klaidų ir apgaulės (J. Mackevičius, 2001).

Lietuvos Respublikos audito pakeitimo įstatyme yra teigiama, kad audito tikslai yra sekantys :

1) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė (įmonių grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė) visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus;

2) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė (įmonių grupės)konsoliduota finansinė atskaitomybė) parengta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus;

3) įvertinti, ar įmonės valdybos (vadovo) parengtoje veiklos ataskaitoje (jeigu pagal teisės aktus ji rengiama) pateikti duomenys atitinka finansinės atskaitomybės duomenis.

J.Mackevičius (2001 ) išskiria ir specialiuosius audito tikslus. Tai tokie tikslai, kurie keliami atliekant konkrečių sričių auditą. Pavyzdžiui, ilgalaikio turto audito atlikimo metu keliami šie tikslai: patikrinti, ar tikrai turtas egzistuoja ir priklauso įmonei, ar teisingai nustatyta jo vertė, ar buvo naudoti teisingi nusidėvėjimo skaičiavimo metodai, ar gerai
tvarkoma šio turto apskaita. Panašūs tikslai keliami atliekant trumpalaikio turto, nuosavybės, įsipareigojimų, pajamų, išlaidų ir kitų sričių auditui.

IŠVADOS
Šiuo metu Lietuvoje audito svarba ir vaidmuo vis labiau auga, nes nuolat auga poreikis turėti tikslią informaciją apie ūkinių subjektų veiklą. Visuomenė vis labiau įsisąmonina, kad nuo audito labai daug priklauso verslo sėkmė. Kad auditas pateisintų visuomenės lūkesčius ir įgyvendintų savo tikslus, būtina, kad jis būtų atliktas tiksliai ir teisingai, tik tada galės atspindėti realią situaciją.

Objektyvaus audito esmė ta, kad bendrovės veikla įvertinama daugeliu aspektų ir lygių.

Anot G. Makuševo, atsiranda vis daugiau įmonių, kurios mato tikrąją audito naudą ir samdo auditorius, auditą atlieka vis daugiau uždarųjų akcinių bendrovių, kurioms jis nėra privalomas. Šiandien daugelis jau įsitikino, kad auditas – įmonės patikimumo garantas akcininkams, savininkams, investuotojams, bankams, lizingo bendrovėms, kreditoriams, valstybės institucijoms, paramos tiekėjams.

Auditas – tai procesas, kurio metu gaunami, kaupiami, gvildenami ir vertinami objektyvūs duomenys apie ekonominius veiksmus bei įvykius ir kurio metu nustatoma. ar jie atitinka tam tikrą kriterijų lygmenį ar jo neatitinka, o rezultatas teikiamas tos informacijos naudotojams (užsakovams) (Rupeikienė, 2005).

Nors tarp išorinio, vidinio ar valstybinio audito yra nemažai panašumų, tačiau jų tikslai skiriasi.

Vidaus audito tikslas – sistematiškai ir visapusiškai vertinant rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslus. Vidaus audito rezultatas – administracijai parengta ataskaita, kurioje nurodomos silpnos įmonės veiklos vietos ir pasiūlymai , kaip ją pagerinti [ 10].
Valstybinio audito tikslas – atliekant išorės auditą prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas.
Išorės audito tikslas – garantuoti finansinės atskaitomybės vartotojams, kad ji atspindi tikrą ir teisingą įmonės finansinę būklę, arba nurodyti priežastis, dėl kurių taip nėra, ir galimą jų įtaką finansinės atskaitomybės informacijai. Kaip teigia G. Makuševas, audito paskirtis – patvirtinti finansinės atskaitomybės teisingumą, informacijos pagrįstumą, auditoriaus pareikštą nuomonę apie įmonės parengtą finansinę atskaitomybę, o auditoriaus išvada suteikia finansinei atskaitomybei patikimumo garantiją.

LITERATŪRA

1. Kabašinskas J. Toliatienė I. 1994. Pažintis su auditu. Vilnius: Perkūno leidykla.

2. L Lakis V., Mackevičius J., Rakštikas P. 1992. Auditas. Vilnius.

3. LR audito Įstatymo pakeitimo įstatymas. 2004-04-08 Nr.IX-2105.

4. Mackevičius J. 1999. Audito teorija ir praktika. Vilnius: Lietuvos mokslas.

5. Mackevičius J. 2001. Audito teorija, praktika ir perspektyvos. Vilnius: Mintis.

6. Puškorius S. 2004. Veiklos auditas : monografija. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras.

7. Rupeikienė L. 2005. Auditas. Klaipėda: KU leidykla.

8. Budbergytė R. „Ką žada valstybinio audito strategija“ // Mokesčių žinios Nr.18, 2006.

9. Makuševas G. „Pigiai atliktas auditas negali būti kokybiškas“ //Mokesčių žinios Nr. 18, 2006.

10. http://www.finmin.lt/finmin/index.jsp.

Rašykite komentarą

-->