Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Atomo sandara ir ją tyrę mokslininkai

Autorius: Domantas

Graikų ir romėnų filosofai ( Demokritas, Epikūras ) dar prieš mūsų erą iškėlė idėją, kad “tuščioje erdvėje” yra tik atomai. Atomų esąs didelis, bet baigtinis skaičius. Jų forma labai įvairi. Visi daiktai skiriasi dėl to, kad skirtingas jų atomų skaičius ir tvarka. Vėliau tos idėjos buvo pamirštos.

Atomo sandarą vėl pradėta tirti tik XVII a. Atomai buvo laikomi nedalomomis kietomis dalelėmis. Jų dariniai sudarą įvairius kūnus, o judėjimas sąlygoja visus reiškinius, vykstančius medžiagoje.

Anglų fizikas ir matematikas Izaokas Niutonas ( 1643 – 1727 ), prizme išskaidęs baltos šviesos spindulį į įvairių spalvų spektrą, ir rusų mokslininkas Michailas Lomonosovas ( 1711 – 1765 ), medžiagos savybes aiškinęs dalelių mechaniniu judėjimu, teigė, kad atomai galį jungtis į didesnes ir sudėtingesnes daleles, bet jie nepriskyrė atomui apibrėžtų fizikinių ir cheminių savybių.

Anglų fizikas ir chemikas Džonas Daltonas ( 1766 – 1844 ) – Londono karališkosios draugijos narys. Jis buvo vienas cheminės atomistikos pradininkų. 1803m., remdamasis atomistine medžiagos sandaros hipoteze, suformulavo ir chemine analize pagrindė kartotinių santykių dėsnį: jei 2 chem. elementai vienas su kitu sudaro kelis chem. junginius, tai vieno iš tų elementų masės kiekiai šiuose junginiuose santykiauja kaip paprasti skaičiai.

1808m. Dž. Daltonas atomą pradėjo nagrinėti kaip mažiausią cheminio elemento dalelę, kuri skiriasi nuo kitų elementų savo mase.

1814m. vokiečių fizikas Jozefas fon Fraunhoferis ( 1787 – 1826 ) pastebėjo šviesos spektre tamsias linijas, kurios, kaip buvo nustatyta vėliau, sutampa su elektros išlydžiu sužadinto vandenilio dujų spektro spalvotomis linijomis: šviesos, kurią skleidžia įkaitusios dujos arba kai kurių įkaitusių cheminių elementų garai, spektras susideda iš atskirų linijų ( diskretinis spektras ). Tai emisijos linijos, atsirandančios dėl atomų spinduliavimo. Vėliau Boro teorija susiejo vandenilio spektro linijų bangų ilgius su atomo elektrono energijos lygmenų pokyčiais.

Anglų fizikas Džozefas Džonas Tomsonas (1856 – 1940 ) – Lndono karališkosios draugijos narys, o 1915 – 20 – prezidentas, 1906 m. – nobelio premijos lauretas.

1897 m. jis atrado, kad atomai gali skleisti dar mažesnes neigiamas elektringąsias daleles, vėliau pavadintas elektronais. Paaiškėjo, kad atomas yra dalomas ir jam būdinga tam tikra vidinė sandara. Tomsono atradimas rodė, jog atomas turi turėti ir teigiamų elektringųjų dalelių.Tirdamas katodinių spindulių (elektronų) nuokrypį elektriniame ir magnetiniame lauke, išmatavo jo krūvio ir masės santykį.

1903 m. sukūrė naują atomo modelį. Pasiūlė atomą laikyti teigiamai elektringa sfera, kurioje įterpti maži (palyginti su pačiu atomu) neigiamai elektringi elektronai, panašiai kaip razinos bandelėje. Elektronai atome laikosi dėl to, kad teigiamai elektringo branduolio traukos jėgos atsveria jų tarpusavio stūmos jėgas.

Tomsono atomo modelis

Vokiečių fizikas Hansas Geigeris (1882 – 1945 ) 1908m. nustatė elektrono krūvį ( 1,6021917*10-19 C ). Su E. Rezerfordu išrado prietaisą pavienėms elektringosioms dalelėms skaičiuoti. 1928m. su V. Miuleriu patobulino šį prietaisą, Geigerio ir Miulerio skaitiklį, prietaisą alfa ir beta dalelėms, regimosios, ultravioletinės šviesos, rentgeno, gama kvantams, kosminiams bei radioaktyviesiems spinduliams registruoti ir tirti. 1911m. su Dž. Natoliu sudarė empirinę formulę, siejančią alfa skilimo konstantą su alfa dalelių sklidimo spinduliu – Geigerio ir Natolio dėsnį.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->