Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Atominės elektrinės ir jų saugos klausimai. Radiacinė kontrolė

Autorius: Tomas

Branduolinė elektrinė, atominė elektrinė, branduolinę sunkiųjų elementų (urano, plutonio) energiją verčia elektrine energija. Atominės elektrinės pagrindinis įrenginys yra branduolinis reaktorius, kuriame vyksta sunkiųjų elementų (233U, 235U, 239PU) branduolių dalijimosi reakcija. Jai vykstant išsiskirusi šiluminė energija perduodama elektrinės turbinoms šilumnešiu (skysčiu, garais, dujomis) tiesiogiai arba šilumokaičiais. Pirmuoju atveju atominė elektrinė turi vieną šilumnešio cirkuliacijos kontūrą, antruoju- 2 arba 3. Pirmasis (nuo reaktoriaus) kontūras yra radioaktyvus ir turi biologinę apsaugą (apsauginį sluoksnį; dažniausiai iš betono, pieno su neutronus sugeriančiais izotopais, pvz. boru). Dalijantis 1g urano arba plutonio izotopų branduolių gaunama~22, 5 MWh energijos. Tiek pat energijos gaunama sudegus 2, 8 tonos sutartinio kuro. Branduolinės reakcijos metu išsiskirusi šiluminė energija verčiama elektrine energija (kaip ir šiluminėse elektrinėse); elektrotechniniai įrenginiai yra tokie patys kaip šiluminės elektrinės. Branduolinėje elektrinėje daugiausia naudojami korpusiniai suslėgto vandens ir korpusiniai verdančio vandens šiluminių neutronų reaktoriai. Branduolinis reaktorius, be biologinės apsaugos, turi avarinio aušinimo, valdymo, energijos generavimo ir tankio pasiskirstymo kontrolės, kuro elementų sandarinimo kontrolės, kanalų aušinimo, vandens debito kontrolės ir reguliavimo, kanalų sandarumo kontrolės sistemas.

Pirmoji atominė elektrinė paleista 1954 metais Rusijoje, Obminske (netoli Maskvos; jos galia 5 MW, neutronų lėtiklis- grafitas, šilumnešis- vanduo). Pirmoji atominė elektrinė D. Britanijoje pastatyta 1956 metais Carder Hallyje (Kambrijos grafystė; galia 46 MW, neutronų lėtiklis- grafitas, šilumnešis- anglies dioksidas). JAV- 1957 metais Shippingporte (Pensilvanijos valstija; galia 60 MV, neutronų lėtiklis ir šilumnešis- vanduo).

Pasaulio atominių elektrinių pagaminta elektrinė energija 1970- 2001 metais

Metai El. energijos gamyba, kWh

1970

1980

1985

1990

1995

1997

2000

2001 79

618

1 485

1 744

2 275

2 334

2 469

2 544
Branduolinė energetika, energetikos šaka, naudojanti branduolinę energiją elektrai ir šilumai gaminti; mokslo ir technikos šaka, kurianti metodus ir priemones branduolinei energijai keisti kitų rūšių energija. Branduolinė energetika gerokai sumažina organinio kuro dalį, naudojamą elektrinei energijai gaminti, pvz. 2000 MW elektrinės galios termofikacinė elektrinė sudegina ~25 000 tonas anglių per parą, o du 1000 MW galios branduoliniai reaktoriai sunaudoja per metus tik 20 tonų branduolinio kuro. Branduolinės energetikos raidą sąlygiškai galima suskirstyti į keletą etapų. Pirmasis (1942- 53)- fizikinių eksperimentų metai. 1942 metais JAV, Čikagos universiteto stadione, E. Fermi vadovaujami mokslininkai pirmą kartą pasaulyje paleido branduolinį reaktorių CP- 1. 1945 metais JAV, Naujosios Meksikos valstijos dykumoje, susprogdintas pirmasis branduolinis užtaisas. Antrasis (1954- 59)- pramoninių eksperimentų periodas. Paleistos pirmosios branduolinės elektrinės. Keturiose valstybėse (JAV, D. Britanijoje, SSSR, Prancūzijoje) pradėjo veikti 12 energetinių blokų, kurių bendra elektrinė galia- 840 MW. Trečiuoju etapu (1960- 67) branduolinės elektrinės pradėjo veikti 9 šalyse; bendra 80 energetinių blokų galia priartėjo prie 10 000 MW. Kiekviena šalis pasirinko jai priimtiną branduolinės energetikos plėtros kryptį (pagal reaktorių tipą, neutronų lėtiklį, konstrukciją ir kitą). Ketvirtuoju etapu (1968- 85) 30 šalių pradėjo veikti > 400 energetinių blokų, kurių bendra elektrinė galia siekė 28•104 MW. Suprojektuoti labai galingi vienetiniai energetiniai blokai (Prancūzijoje, SSSR,
Japonijoje). Penktasis etapas nuo 1986 metų. Po Černobylio ↑ atominės elektrinės avarijos peržiūrėta branduolinės energetikos plėtros perspektyvos, branduolinių elektrinių projektavimas ir statyba, saugos problemos. Branduolinių elektrinių statyba šiek tiek sulėtėjo, labai sugriežtėjo projektavimo ir eksploatacijos darbų kokybės, personalo mokymo reikalavimai. Švedijoje, Vokietijoje, JAV branduolinės energetikos plėtros programos pristabdytos, o Prancūzijoje, Japonijoje, D. Britanijoje ir toliau statoma nemažai atominių elektrinių. 2002 metų pradžioje 31 šalyje veikė 439 branduoliniai reaktoriai: JAV- 104, Prancūzijoje- 59, Japonijoje- 54, D. Britanijoje- 31, Rusijoje- 30, Ispanijoje- 29, Vokietijoje- 19 ir kituose. Branduolinės elektrinės 2001 metais pagamino ~ 16% visos pasaulio elektros energijos. Daugiausia pagamino JAV, Prancūzija, ir Japonija.

Valstybės, kurių branduolinės elektrinės gamina elektrinės energijos daugiausia (2001 m. )

Valstybė El. energijos gamyba, mlrd. kWh

JAV

Prancūzija

Japonija

Vokietija

Rusija

P. Korėja

D. Britanija

Kanada

Ukraina

Švedija

Ispanija 768, 8

401, 3

321, 9

162, 3

125, 4

112, 1

82, 3

72, 3

71, 7

69, 2

61, 1
15- os valstybių branduolinės elektrinės pagamina > ¼ visos šalies elektros energijos.

Branduolinių elektrinių pagaminta šalies elektros energijos dalis (2001m. )

Valstybė Brand. elektrinių pagamintos

el. energijos dalis, %

Lietuva

Prancūzija

Belgija

Slovakija

Ukraina

Švedija

Bulgarija

P. Korėja

Slovėnija

Vengrija

Šveicarija

Armėnija

Japonija

Suomija

Vokietija 78

77

58

53

46

44

42

39

39

39

36

35

34

31

31

IGNALINOS AE ISTORIJA

1974 m. prasidėjo parengiamieji IAE statybos darbai.

1975 m. būsimos Sniečkaus gyvenvietės vietoje atidengtas paminklinis akmuo.

1978 m. kovo mėnesį pradėti žemės darbai 1 energetinio bloko statyboje, kurie buvo užbaigti rugsėjo mėnesį. Balandžio mėnesį priduotas valdymo įrenginių blokas.

1980 m. pradžioje baigti techninio vandens užtvarų montavimo darbai. Rugsėjo mėnesį užbaigti 2 energetinio bloko žemės darbai.

1981 m. pradžioje iškeltos avarijų lokalizacijos sienos iki 20 metrų ir baigta betonuoti pirmojo reaktoriaus šachta. Gegužės mėnesį pradėta montuoti priverstinės vandens cirkuliacijos vamzdynų sistema. Pradėtas reaktoriaus salės metalo konstrukcijų montavimas.

Spalio mėnesį baigtos montuoti betoninės reaktoriaus salės sienos iki 43 metrų. Gruodžio mėnesį pradėti montažo darbai komunikacijų koridoriuje.

1982 m. liepos mėnesį užbaigtas technologinių schemų montavimas reaktoriaus šachtoje, o rugpjūtyje baigtas grafitinio klojinio montažas. Rugpjūčio mėnesį pradėtas turbogeneratorių montažas, rugsėjo mėnesį pradėti montuoti separatoriai, o spalyje – technologiniai kanalai.

1983 m. gruodžio 31 d. paleistas pirmasis blokas. Pradėtas statyti 3 energetinis blokas.

1986 m. buvo užbaiginėjami visi montažo darbai. Antrą reaktorių buvo planuojama pradėti eksploatuoti 1986 m. , bet dėl avarijos Černobylyje eksploatavimo darbai buvo nukelti į 1987 metus.

1987 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo dirbti 2 blokas. Tuo metu jau buvo pastatyta 60 % trečiojo energobloko, bet netrukus statybos buvo užkonservuotos.

1989 m. 3 reaktoriaus statyba buvo pilnai sustabdyta. Per 11 metų buvo pastatyta pati galingiausia atominė elektrinė pasaulyje. Statant atominę elektrinę buvo pastatyta: 142 km kelių, 50 km geležinkelio kelių, 390 km ryšio linijų, 334 km elektros linijų, 133 km kanalizacijos linijų ir 164 km šiluminių tinklų. Taip pat buvo sunaudota 3544000 m3 gelžbetonio konstrukcijų, 76480 t armatūros. Dabar Ignalinos AE dirba 4634 darbuotojai, iš jų – 1290 moterų. 92, 4% darbuotojų – Lietuvos Respublikos piliečiai.

1999 m. spalio 5d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją, kurioje numatyta iki 2005 metų baigti 1 energetinio bloko eksploatavimą. 2004 m.

Nacionalinė energetikos strategija bus tikslinama ir tuomet bus apsispręsta ir dėl 2 bloko likimo. 2000 metų gegužės 2 d. buvo priimtas Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymas.

2001 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programą.

1983 metų pabaigoje pirmasis Ignalinos AE blokas buvo prijungtas prie Lietuvos energetikos sistemos elektros tinklų ir pradėjo branduolinės energetikos erą Lietuvoje. Bendrame elektros energijos balanse , branduolinės energijos dalis yra ~ 80%. Tai tūkstančiai tonų neišmestų į aplinką anglies, sieros dioksido, tai milijonai sutaupytų litų pigiau gaminant elektros energiją. Atominei energetikai reikalingas branduolinis kuras, kuris gaminamas specialiose gamyklose. Branduolinį kurą reikia atitinkamai saugoti, taip pat panaudotą, o jo kaupiasi vis daugiau. Sukurtos ir efektyviai dirba tarptautinės organizacijos TATENA ir BEA, pasirašyta daug konvencijų, reguliuojančių branduolinę veiklą, suformuoti branduolinės saugos reikalavimai bei standartai. Lietuva, siekdama integruotis į Vakarų Europos struktūras bei pasaulio branduolinių valstybių klubą, tapo TATENA pilnateise nare, pripažįsta TATENA rekomendacijas, pasirašo ar prisijungia prie tarptautinių konvencijų, stengiasi įgyvendinti Vakarų valstybėse taikomą branduolinės saugos reguliavimo praktiką.

Visuotinai pripažinta, kad valstybėje, naudojančioje branduolinę energiją elektros energijos gamybai, turi būti labai aiškiai ir įstatymiškai įteisinta atsakomybė už branduolinę saugą. Visišką atsakomybę už atominės elektrinės saugą tenka atominę elektrinę eksploatuojančiai organizacijai.

Lietuvoje eksploatuojanti organizacija, atsakinga už branduolinę saugą, yra Ignalinos atominė elektrinė. Branduolinę saugą reguliuojanti valstybės institucija yra Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Radiacinę apsaugą reguliuoja ir prižiūri Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacinės saugos centras. Branduolinės saugos ir radiacinės apsaugos reguliavimo sistema pasaulyje įvairi: Švedijoje branduolinę saugą ir radiacinę apsaugą, kaip ir Lietuvoje, reguliuoja skirtingos institucijos, o Suomijoje, Slovakijoje, JAV- viena bendra institucija.

Branduolinės saugos reguliavimas, priežiūra, saugos užtikrinimas yra sudėtingas, iš daug komponentų susidedantis darinys.

Norint sukurti bet kokį branduolinės energetikos objektą, privalomi trys darbų blokai: projektavimas- eksploatacija- priežiūra. Suprojektuotą objektą reikia pastatyti, eksploatacija turi duoti naudos, sakykime, pelno, o priežiūros esmė- išsiaiškinti, ar objektas saugus ir, jei taip, leisti jį eksploatuoti.

Iš trijų trikampių blokų sukonstruota stipriausia ir vienalytė konstrukcija bus trapecija, kuri primygtinai demonstruoja saugos prioritetą, visų blokų ir jų dalių svarbą, tvirtina, kad tik taip organizuojant galima tikėtis, kad objekto eksploatacija bus naudinga, nes naudą patikimai saugo visos darbų blokų dalys. Taigi visų, kurie susiję su branduoline energetika, uždavinys yra neleisti, kad ši konstrukcija pradėtų aižėti, o nuolat ją stiprinti ir tobulinti.

Branduolinė sauga negali būti suprantama kaip baigtinė ir toliau nekintanti sąvoka. Branduolinės saugos ir radiacinės apsaugos reikalavimai nuolat apibrėžiami atsižvelgiant į mokslo atradimus ir išradimus, technikos tobulėjimą. Mes turime giliai suvokti, kad tarptautinėje praktikoje vartojamas teiginys „geriausia- kiek pagrįstai pasiekiama“ nereiškia nei „pagrįsto“ nusiraminimo, nei atominių elektrinių „perkėlimo į Mėnulį“, o idėja „nepalikti ateinančioms kartoms naštos, didesnės negu šiandieninė“- tai dabartinės kartos visuomeninės sąmonės brandos išraiška, bet ne aritmetinis manipuliavimas normomis. Pasaulio visuomenė yra tokia, kokia ji gali būti. Prieš šimtmečius pasakytos graikų filosofų genialios mintys ne visada buvo ir yra kasdieninės taisyklės ne todėl, kad jos blogos, o todėl, kad visuomenė sugeba arba nesugeba jomis vadovautis.

Ką reikėtų daryti, kad branduolinė sauga nuolat gerėtų?

Ignalinos atominę elektrinę slėgė ir visada slėgs Černobylio šešėlis, todėl jos atvirumas, saugos analizė, saugos pagerinimo programos vykdymas labai svarbus ne tik techniniu požiūriu, bet ir politiniu, nes 1992 m. Miunchene susirinkusi didžioji septyniukė apie RBMK reaktoriaus saugą sprendė labai ribotą informaciją apie šių reaktorių konstrukciją. Ignalinos atominė elektrinė ir buvo svarbiausias langas, per kurį Vakarų ekspertai nevaržomi galėjo susipažinti su šių reaktorių sistemomis, valdymu, modifikacijomis ir panašiai. 1994 m. pasirašius sutartį panaudoti Branduolinės saugos sąskaitos 33 mln. ekiu IAE saugos pagerinimui užsienio ekspertai atliko IAE saugos analizę, parengė šios analizės sąskaitos recenziją. Branduolinės saugos sąskaita yra Vakarų Europos šalių donorų finansuojama sąskaita, kurios tvarkymas pavestas Europa rekonstrukcijos ir plėtros bankui. 1996m. minėti darbai buvo baigti ir IAE tarptautinė saugos žiūri 1997metų pradžioje pateikė rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Saugos gerinimo rekomendacijoms buvo pritarta ir patvirtinta antroji IAE saugos pagerinimo programa. Kokios šių tyrimų išvados?

Saugos analizė patvirtino, kad: Ignalinos atominė elektrinė gali būti saugiai eksploatuojama; šis patvirtinimas galioja, kol išnyks tarpelis tarp technologinio kanalo ir grafito klojinio; saugos analizės metu buvo įvertinti saugos reikalavimai bei eksploatacijos praktika elektrinėje ir rekomenduotos saugos pagerinimo priemonės. Valstybės atominės energetikos saugos analizės recenzijos išvadoms, kad: siūlomos saugos gerinimo rekomendacijos yra priimtos ir skubiai jas įvykdžius nėra reikalo nedelsiant sustabdyti arba nutraukti IAE eksploataciją; sekdama patenkinti nacionalius saugos reikalavimus bei tarptautines bendruomenės nuomonę, IAE turi nuolat įgyvendinti saugos priemones, tobulinti saugos valdymą bei saugos kultūrą.

Nepaprastai svarbus darbas yra IAE tikimybės rizikos analizė- Barselonos projektas, kuri atliko Švedijos, Lietuvos ir Rusijos specialistai. Naudojantis šia metodika, pagal komponentų gedimų duomenis ir remiantis jų visapusiška analize nustatyta avarijų (neįprastų įvykių) tikimybė ir minėtų įvykių pasekmės. Tikimybė rizikos analizė parodė, kad modifikuotos IAE rodikliai yra panašūs į tuo metu kaip ir IAE projektuotų vakarietiškų atominių elektrinių.

Be darbų, atliktų tik Ignalinos AE, Tarptautinė atominės energetikos agentūra baigė programą apie VVER ir RBMK reaktorių saugą. Programos tikslas- nustatyti minimų reaktorių projektavimo ir eksploatacijos trūkumus bei neatitikimus TATENA standartams, rasti tarptautinį sutarimą dėl saugos gerinimo priemonių prioritetų, suteikti paramą nagrinėjant saugos gerinimo programas bei vertinant, ar jos atitinka TATENA rekomendacijas, atlikti specifines svarbiausių dar neišspręstų saugos klausimų studijas.

Ignalinos atominėje elektrinėje daug darbų, kuriuos rekomenduoja TATENA, jau įvykdyta.

Pirmoji šalis, kuri Ignalinos AE suteikė ne tik finansinę paramą, bet ir padėjo savo specialistais, buvo Švedija. Bendradarbiavimas su šią šalimi , prasidėjęs 1992 m. , tebesitęsia iki šiol. Švedijos dėka Ignalinos AE galėjo atlikti jėgainės saugos įvertinimą, kuris iki to momento buvo daugiau emocinis negu mokslinis. Įvertinus saugą išaiškėjo ne tik stipriosios, bet ir silpnosios jėgainės pusės ir buvo pradėta diegti saugos programa SIP- 1. Dabar Ignalinos AE diegiama saugos programa SIP- 2.
1. IAE SAUGOS GERINIMO PROGRAMA (SIP- 1)

Pirmoji IAE saugos gerinimo programa (SIP- 1) buvo diegiama 1993- 1996 metais. Tai buvo trumpalaikė programa, finansuojama iš IAE lėšų, EBRD/NSA ir užsienio šalių subsidijų. Didžiausią paramą suteikė Švedija per Swedish International Project on Nuclear Safety (SIP).

Svarbiausi saugos programos SIP- 1 darbai:

• Vizualinės ir neardomos reaktorių kanalų ir vamzdynų kontrolės tobulinimas.

• Papildomų garo ir dujų mišinio traukos atšakų montavimas esant reaktoriaus ertmės kanalų įtrūkimams.

• Priešgaisrinės apsaugos ir signalizacijos gerinimas.

• Personalo ir aplinkos radiacinės kontrolės gerinimas.

• Vandenilio apskaitą fiksuojančių signalizacijos įrenginių pakeitimas avarijos lokalizavimo sistemoje.

• Pagrindinių saugos vožtuvų pakeitimas abiejuose reaktoriuose.

• Kompiuterinės sistemos sukūrimas techninei dokumentacijai tvarkyti.

2. IAE SAUGOS GERINIMO PROGRAMA (SIP- 2)

Nauja kompleksinė saugos gerinimo programa SIP- 2 bus įgyvendinama 1997- 2005 metais. Ji susideda iš būtinų 183 darbų ir remiasi:

• SAR rekomendacijomis.

• RSR rekomendacijomis.

• Saugos rekomendacijomis.

• Techninėmis saugos gerinimo priemonėmis, kurias nurodo IAE arba užsienio partneriai.

Į SIP- 2 programą įtraukti tie darbai, kurie liko neužbaigti įgyvendinant Saugos gerinimo programą SIP-1.

Būtina atlikti DPCK bei ALS ir kitų sistemų saugos analizės tyrimą ir įdiegti rekomendacijas.

2000 m. gruodžio 31 duomenimis pagal SIP- 2 programą buvo atlikti 135 darbai.

Techniniu ir finansiniu požiūriu ypatingai svarbūs šie SIP- 2 programos darbai:

• Panaudoto branduolinio kuro saugyklos eksploatavimas. Saugykla pritaikyta 72 CASTOR ir CONSTOR tipo konteineriams saugoti.

• Informacinė skaičiavimo sistema “TITAN” 1- ame bloke pakeista į naują, modernią JAV gamybos sistemą.

• Pradėtas eksploatuoti pilnos komplektacijos treniruoklis.

• Pakeistos 8 akumuliatorių baterijos ir 1 pastovios srovės skydas.

• Baigiamas 4 stendų montažas elektrifikuotos armatūros diagnostikai atlikti.

o Papildomai 1- ame ir 2- ame blokuose įdiegta po 5 avarinės apsaugos priemones:

o išeikvojimo mažinimas per grupinį paskirstymo kolektorių;

o reaktyvumo operatyvinių atsargų mažinimas;

o pagrindinių cirkuliacinių siurblių spaudimo sąnaudų mažinimas;

o būgno- separatoriaus spaudimo didinimas;

o temperatūros didinimas patalpose, kuriose naudojama valdymo ir apsaugos aparatūra.

• Pradėta eksploatuoti spaudimą mažinanti apsauga būgne- separatoriuje nutrūkus garo tiekimui nesandariajame bokse;

• Pradėtos eksploatuoti 5 seisminio monitoringo stotys;

• Atlikti darbai, apsaugantys reaktoriaus salę nuo presavimo pertekliaus.

o Atlikta 60 saugos analizės sistemos darbų, iš jų:

o atliktas DPCK saugos analizės pagrindimas;

o atliktas ALS saugos analizės pagrindimas;

o atlikta IAE priešgaisrinės saugos analizė;

o atliktas pasekmių įvertinimas vartotojams, sumažėjus įtampai ir dažniui tinkle;

o įvertinta saugos ir įtampų analizė, atsirandanti sumažėjus tarpui tarp vamzdžio ir grafito bei esant procesams, kuriuos sukelia terminė įtampa;

o įvertinta senėjimo proceso įtaka pagrindiniams sistemų komponentams, kurie svarbūs saugos užtikrinimui;

o atlikta būgno- separatoriaus patalpų drenažo sistemos pralaidumo analizė.

1999 metų gegužės pabaigoje atlikti 39 SIP- 2 programoje numatyti darbai. Atlikti šiuos darbus Ignalinos atominėje elektrinėje buvo būtina, nes tai buvo viena iš 1 bloko licencijavimo sąlygų. Antrojo bloko eksploatavimo licencijai gauti Ignalinos atominė elektrinė iki 2002 metų privalo atlikti SIP- 2 programoje numatytus darbus. 2000 metų pabaigoje parengta nauja SIP- 2 programos versija, iš kurios išbraukti jau atlikti darbai ir įtraukti papildomi projektai bei rekomendacijos, kurios išaiškėjo atlikus IAE saugos sistemų tyrimus ir analizę.

IAE saugos gerinimo programos (SIP- 2) finansavimas

Saugos gerinimo programa (SIP- 2) finansuojama iš kelių skirtingų šaltinių: iš Ignalinos AE lėšų, Lietuvos Respublikos biudžeto, privatizavimo fondo, taip pat iš JAV, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, PHARE humanitarinės pagalbos. Per 2001 – 2005 metus saugos programos SIP- 2 finansavimui ketinama skirti 301 mln. 550 tūkst. litų.

1994- 1999m. jėgainėje buvo įdiegta daugiau 20 saugos projektų, kurie buvo finansuojami iš Didžiojo Septyneto šalių (G- 7) Branduolinės saugos sąskaitos. Dabar pagrindinis Ignalinos AE tikslas yra ne tik elektros energijos gamyba, bet ir tolesnis saugos stiprinimas. Deja, keletą paskutiniųjų metų saugos projektus faktiškai finansuoja tik pati atominė elektrinė, padedama Švedijos. Jos tarptautinių projektų dėka diegiami tokie svarbūs projektai kaip fizinės ir priešgaisrinės saugos stiprinimas, reaktorių kanalų tyrimas, projektai, susiję su aparatūros tiekimu technologinių procesų ir įrangos tyrimui, saugos ir kokybės užtikrinimas ir t. t.

Per 10 metų Švedija skyrė per 300 mln. Švedijos kronų Lietuvos branduolinės saugos stiprinimui. Ši šalis mums padeda diegti apie 50 Ignalinos AE saugos projektų. Labai svarbu, kad ji parems ir projektus, susijusius ir su IAE pirmojo bloko uždarymu.

Iš daugybės saugos projektų reikėtų paminėti ir darbus, susijusius su būsimu antrojo bloko licencijavimu, saugos analizės ataskaitos SAR- 2 parengimą, nuolatinės įtampos skydų ir akumuliacinių baterijų pakeitimas abiejuose blokuose, treniruoklio modernizavimas, elektros energijos gamybos ir pardavimo kontraktų vykdymas ir t. t.

PANAUDOTO BRANDUOLINIO KURO SAUGOJIMAS

Viena didžiausių visų atominių elektrinių problemų- panaudoto branduolinio kuro saugojimas. Iširus SSRS, tapo aišku, kad iš šalies bus negalima išvežti panaudoto branduolinio kuro ir todėl šią problemą reikėjo nedelsiant spręsti. Tuo metu nebuvo projekto, kaip sausu būdu galima saugoti RBMK reaktorių panaudotą branduolinį kurą. Ignalinos AE buvo pirmoji, kuri šią problemą išsprendė. Panaudoto branduolinio kuro saugojimas taip pat neatsiejamai susijęs su elektrinės pirmojo bloko uždarymu. Nuo elektrinės eksploatavimo pradžios panaudotas branduolinis kuras saugojamas vandens baseinuose, kurie įrengti abiejuose blokuose. Tai laikinas saugojimo būdas, todėl Ignalinos AE paskelbė tarptautinį konkursą panaudoto branduolinio kuro saugojimo problemai išspręsti. Konkursą laimėjo Vokietijos kompanija GNB.

2000 m. vasaryje VATESI Ignalinos AE įteikė licenciją panaudoto branduolio kuro aikštelės eksploatavimui. Aikštelė apsupta 5 metų aukščio ir 0, 6m storio betono tvora. Teritorijoje yra visa būtinai įranga, įrengta saugos sistema.

1993 m. Ignalinos AE ir Vokietijos kompanija GNB pasirašė kontraktą dėl 20 CASTOR IR 40 CONSTOR konteinerių pristatymo panaudoto branduolio kuro saugojimui. Aikštelė yra pritaikyta 72 konteineriams. 1999m. panaudotu branduoliniu kuro buvo pakrautas pirmasis konteineris ir išgabenta į aikštelę. Šiuo metu aikštelėje yra 20 CASTOR ir 7 CONSTOR konteineriai, užpildyti panaudotu branduoliniu kuru.

Konteineris- tai gelžbetonis cilindras su dangčiu, kuris tuščias sveria 70 tonų, o užpildytas apie 84 tonas. Konteinerio sienelės storis 290 mm. konteineris užpildytas heliu. Jis taip sukonstruotas , kad oras iš išorės negali į jį patekti. Bet turimų konteinerių nepakaks Ignalinos AE išspręsti panaudoto branduolinio kuro saugojimo problemos, todėl jų reikės įsigyti dar apie 350. Panaudotas branduolinis kuras CASTOR ir CONSTOR tipo konteineriuose gali būti saugomas 50 metų, po to ji reikėtų išgabenti į “amžino laidojimo” vietą, bet tokios vietos Lietuvoje kol kas dar nėra numatyta.

RADIACINĖ APSAUGA

Elektrinėje numatyti specialūs elementai ir sistema, kuri garantuoja elektrinės ir aplinkos apsaugą nuo radiacijos esant normaliam elektrinės darbui ir kilus avarinėms situacijoms.
Apsaugą nuo radiacijos užtikrina ir ją kontroliuoja:

• labai patikima automatizuota valdymo ir apsaugos sistema;

• reaktoriaus avarinio aušinimo sistema;

• avarijų lokalizavimo sistema;

• strypų apvalkalų hermetiškumo kontrolės sistema;

• elektrinės išmetamų dujų- aerozolinių atliekų valymo nuo radioaktyvių medžiagų specializuoti įrengimai;

• skystų radioaktyvių atliekų pašalinimo, perdirbimo ir saugojimo sistema;

• elektrinės apsaugos nuo radiacijos automatizuota kontrolės sistema;

• išmetamų dujų- aerozolinių ir skystų medžiagų kontrolės automatizuota sistema;

• aplinkos radiacinės kontrolės automatizuota sistema;

Specialiai reaktoriams RBMK- 1500 sukurta kontrolės sistema, galinti šiuolaikiniais metodais aptikti nehermetiškus šilumą išskiriančius elementus, turinti ESM, operatyviai seka reaktoriaus aktyviosios zonos radiacijos būvį.

Elektrinės radiacinės apsaugos kontrolės automatizuota sistema ir reaktoriai turi visų elektrinės mazgų ir sistemų radiacinės kontrolės priemones, todėl galima palaikyti saugų radiacijos lygį atliekant tikslingus technologinius darbus (iškrauti nehermetiškas šilumą išskiriančias rinkles, deaktyvuoti, keisti ir remontuoti įrengimus). Kad sumažėtų išmetamų radioaktyviųjų inertinių dujų, elektrinėje naudojama dvilaipsnė valymo schema dujų aerozolinėms atliekoms, išmetamoms per ventiliacijos vamzdį į atmosferą 150 m aukštyje, valyti. Pirmasis laipsnis – išlaikymo kamera, per kurią praeinančių dujų aktyvumas sumažėja radiacijos kritimo dėka.

Antrasis laipsnis – aktyvumo slopinimo įrenginys – valo inertines dujas ir mažina jų aktyvumą dinaminės sorbcijos metodu. Radioaktyvius išmetamus aerozolius sulaiko specialūs filtrai, esantys elektrinės filtravimo valymo įrenginiuose. Elektrinėje naudojama grįžtamoji vandens tiekimo schema. Skystos radioaktyvios atliekos specialiai apdorojamos. Pašalinamų į aplinką dujų aerozolinių ir skystų atliekų radiacinė kontrolė atliekama nuolat, elektrinės apsaugos nuo radiacijos automatizuotos kontrolės sistemos aparatūra. Elektrinės išorinės dozimetrijos tarnyba turi šiuolaikišką aparatūrą aplinkos radionuklidams tirti. Laboratorijoje yra dozimetriniai, radiometriniai, spektrometriniai prietaisai, galintys objektyviai įvertinti aplinkos radiacinę situaciją.

Rašykite komentarą

-->