Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Ar mes visatoje vieni?

Autorius: Lukas

Žmogus gerokai tobulesnė būtybė už bet kokią gyvybės formą, egzistuojančią žemėje. Erdvė kurioje veikia žmogus – tik nedidelė Žemės planeta ir dalelė kosmoso (žiūrint visos visatos mastu). Todėl manyti, jog žmogus tai vienintelė protinga būtybė – tiesiog didybės manija. Praeito šimtmečio pradžioje buvo pradėta domėtis, ar egzistuoja nežemiškos civilizacijos. Jei visata išties tokia, kaip teigia mokslininkai, gigantiška, tai ar neatrodo, keista, kad joje tėra vienintelė planeta, kurioje egzistuoja nors kiek pažengęs protas. Juk iki penkiolikto amžiaus pabaigos buvo manoma, kad Europa – visas pasaulis (ir dar plokščias). Ir Amerikos indėnai apie savo egzistavimą žinojo jau tūkstančius metų. Bet europiečiai apie indėnus (ir antraip) sužinojo tik po lemtingos Kolumbo kelionės.

Ar šis pavyzdys nepanašus į NSO mįslę? Gal žemės gyventojai sudaro vieną milijoninę visų protingų visatos gyventojų dalį? Ir galbūt kitos civilizacijos ramiai gyvena, kuria savo istoriją, kaupia žinias ir nieko nežino nei apie Žemę, nei apie žmones.

Vis dėlto nemažai žmonių tiki, kad kosmose egzistuoja ir kitų civilizacijų. Jas įprasta vadinti ateiviais. Pastaruosius mes įsivaizduojame trijų tipų. Pirmasis tipas – tai būtybės, beveik niekuo nesiskiriančios nuo žmogaus. Antrasis – maži, labai plonomis galūnėmis, ilgais pirštais, didelėmis galvomis, mažomis burnomis ir migdolo formos akimis padarai. Pastarosios būtybės, liudininkų pasakojimu, dažniausiai skraido „lėkštėmis”. Trečioji grupė – populiarūs fantastinių filmų herojai. Vietoje rankų jie turi čiuptuvus, spjaudo sierą ir t.t. Šių trijų tipų „lyderis“ yra „didžiagalvis ilgais pirštais“. Teko girdėti, kad žmogus keičiasi. Smegenų masė didėja, o kaukolė apvalėja. Nyksta dantys ir trumpėja stuburas, taigi žmogaus ūgis taip pat mažėja. Todėl manoma, kad po milijonų metų, žmogus taps panašus į antrojo tipo ateivius: žemo ūgio, didele galva, maža burna… Gal šie ateiviai – tokie patys žmonės kaip ir mes, tik jau seniai perėję tą laikotarpį, kuriame esame mes? Dažnai spaudoje skelbiama pasakojimų apie Žemės gyventojų stebėtus neatpažintus skraidančius objektus (NSO) ir netgi susitikimus su jų ekipažais. Kad egzistuoja įvairaus pavidalo (dažniausiai žmogiško) nežemiškos būtybės, tiki daugelis žemės gyventojų. 45 milijonai amerikiečių įsitikinę, kad ateiviai iš kosmoso jau keletą metų lanko jų žemyną. 15 milijonų pareiškė, kad patys matė NSO. Visame pasaulyje tokių liudininkų – dar daugiau. Daugelis tvirtina, kad jie ne tik matė NSO, bet ir buvo pagrobti. Dažniausiai minimas disko formos skraidantis objektas ir ryški šviesa. Daugelis „pagrobtųjų“ sako esą buvę užmigdyti ir pabusdavę aparato viduje. Ten jie dažniausiai būdavo tyrinėjami „mažų žalių žmogeliukų, migdolo formos akimis“. Visi tvirtina gulėję ant stalo, o aplink vaikščioję ateiviai ir nematyta technika ar paprastais pjauti pritaikytais įrankiais belaisvius „tyrinėdavo“.

Daugelyje straipsnių apie ateivius minimas Aukštesnis protas. Jeigu jis yra taip toli pažengęs, tai turbūt skiriasi ir jo sistemos matų skaičius. Iš to galima daryti išvadą, kad gal ateiviai į Žemę atskrenda kaupti žinių apie trimatę sistemą, žemės kaip planetos sandarą, žmonijos socialinį pasiskirstymą, molekulių ir cheminių medžiagų sudėtį. Gal iš tiesų tas Aukštesnis protas nėra jau toks protingas žmonijos mokslo atžvilgiu? Jeigu kitos civilizacijos egzistuoja ilgiau negu žemės gyventojai, tai galbūt ateiviai stebėjo ir užsirašinėdavo ar kitaip saugodavo informaciją apie žmogų nuo tada, kai jis dar buvo gauruotas ir vaikščiodavo su vėzdu rankoje. Tai liudytų ir 1921 metais Pietų Afrikoje, Zambijoje rasta Neandertaliečio kaukole. Jos kairėje pusėja yra taisyklinga skritulio formos skylė. Ta skylė yra labai panaši į šaunamojo ginklo kulkos padarytą sužeidimą. Bet prieš 40 tūkstančių metų šaunamųjų ginklų niekas nė nesapnavo. Gal Neandertalietis, susidūręs su ateiviu, buvo itin agresyvus, ir pastarajam teko gintis? O gal tai ateivių mokslinio eksperimento padarinys?

Ateivių buvimo įrodymų reikia ieškoti mituose, legendose ir padavimuose. Jeigu senovės žmonės susitikdavo su svečiais iš kitų planetų, jie manydavo susitinką su dievais. Pirmykščių tautų mitai kartais net nurodo, iš kokios dangaus sritis nusileisdavę dievai ar net kilusi pati tauta. Majai save laikė „plejadžių vaikais“ (lietuviai šį žvaigždžių spiečių vadina sietynu). Tą patį apie save pasakoja ir indėnai, gyvenę Andų kalnynuose dar iki inkų civilizacijos. Germanų legendos pasakoja apie dievus, nusileidusius iš dangaus „skraidančiais bokštais”. Centrinėje Amerikoje išliko mitas apie moterį, kurią vadino „skraidančia tigre“. Žmonių nunešta ant aukšto kalno, būtybė „dingo tarp griaustinio ir žaibų“.

Žemės gamtoje randama labai daug keistų daiktų. Seniausias toks radinys tikrai negalėjo būti sukurtas žmogaus. Tai Pietų Afrikoje, mineralų kloduose randami šimtai maždaug degtukų dėžutės dydžio, labai kieto metalo sferų, vadinamų Cosmos. Kai kurios per vidurį turi tris taisyklingus dryžius. Tai tikra paslaptis žmonijai. Atrodo, kad sferos būtų pagamintos protingų būtybių. Bet taip būt negalėjo, nes tais laikais net žmogaus nebuvo!!! Geologai bando aiškinti, jog šie 2.8 milijardo metų senumo dirbiniai susidarė natūraliai, tačiau nesugebėjo pagrįsti, kodėl sferos tokios tvirti, ir paaiškinti lygiagrečių juostų ant jų. Ar tai ateivių darbas, ar kažkur įsivėlė klaida? Daugelis atrastų keistų daiktų, yra dėmesio trokštančių žmonių falsifikatas. Bet dalelės daiktų kilmės išties neįmanoma tiksliai paaiškinti.

Žmonės ateivių ieško ne tik Žemėje, bet ir kosmose. JAV nacionalinės aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimų centro NASA palydovas „Viking”, ieškodamas vietos nusileisti, nufotografavo Acidalijos lygumą Marse. Mokslininkai nuotraukose išvydo…žmogaus galvą, o netoliese jos, maždaug 9 kilometrus į vakarus, stūksojo milžiniškos keturbriaunės piramidės. Galva, vėliau praminta „Marsietiškuoju sfinksu“, buvo milžiniška. Jos plotis siekia maždaug 1.5 kilometro, o ilgis – net 2 kilometrus.

Visose pasaulio kultūrose aptinkama pirmykščių dailės meno pavyzdžių. Tai būna piešiniai ant uolų, kailių ar akmenų… Meksikoje 1935 metais rastame Majų raižinyje pavaizduotas žmogus, vairuojantis… kosminį laivą!!! Žmogus sėdi tokia poza, lyg vairuotų automobilį: viena ranka laiko kažką panašaus į svertą, o kita tartum kažką reguliuoja. Pati „mašina“ stebėtinai panaši į kosminį laivą, gale net yra pavaizduotas variklis, ir ertmė, pro kurią veržiasi liepsna. O kas tai? Dar vienas “atsitiktinumas”, ar Majų regėto NSO kopija?

Nepaisant daugybės įrodymų, žemėje viešai įsivyravusi nuomonė, kad mes – vieninteliai kosmoso gyventojai. Jei žmogus pasiskelbtų, kad jis tiki ateiviais, tai garantija, kad kiti apšauks jį pamišėliu. Bet galima teigti, kad tos minios dalis taip pat tiki nežemiečiais, tik nenori būti taikiniu.

Rašykite komentarą

-->