Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Apskaitos procesas ir jos organizavimas

Autorius: Vladimiras

Pirminiai dokumentai

Dokumentas – ant materialaus informacijos nešiklio užfiksuota informacija, turinti rekvizitus, pagal kuriuos ją galima identifikuoti (vienareikšmiškai suprasti ar interpretuoti). Pagrindiniai rekvizitai, užtikrinantys teisingą buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotos informacijos interpretavimą, nustatyti LR BAĮ.

Pagal paskirtį dokumentai skirstomi į patvarkomuosius, pateisinamuosius, buhalterinio įforminimo ir kombinuotuosius.

4 Patvarkomiesiems dokumentams priklauso įmonės vadovo potvarkiai, įsakymai, įgaliojimai, čekiai pinigams gauti iš atsiskaitomosios sąskaitos (patvarkomasis dokumentas banko atžvilgiu), mokėjimo pavedimai ir kt. Jie yra pagrindas ar nurodymas operacijoms vykdyti. Dažnai, atlikus sankcionuotą operaciją, šių dokumentų pagrindu parengiami pateisinamieji dokumentai (sąskaitos, aktai, žiniaraščiai ir kt.). Tačiau pasitaiko atvejų, kai parengus patvarkomuosius dokumentus, kiti dokumentai nebeforminami (pvz., akcininkų susirinkimo sprendimas (protokolas) išmokėti dividendus: vėliau išrašyti kasos išlaidų orderiai bus tik pinigų išmokėjimą, bet ne įsipareigojimą sumokėti dividendus, pateisinantys dokumentai). Tuomet patvarkomasis dokumentas tampa vieninteliu dokumentu, pagrindžiančiu ūkinę operaciją (atlieka ir pateisinamojo dokumento funkciją). Toks dokumentas dažnai būna ir sutartis (pavyzdžiui, išankstiniam apmokėjimui pagrįsti).

4 Pateisinamieji dokumentai parengiami atlikus operaciją arba jos atlikimo metu ir patvirtina operacijos įvykdymą. Pateisinamieji dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros, važtaraščiai, aktai, orderiai, kvitai) yra buhalterinės apskaitos įrašų pagrindas.

4 Buhalterinio įforminimo dokumentai – tai pirmiausiai apskaitos registrai ir buhalterinės pažymos, išrašai iš sutarčių bei protokolų, skirti ūkinėms operacijoms užfiksuoti apskaitoje. Šie dokumentai tampa papildomu informacijos šaltiniu, nagrinėjant anksčiau atliktas sudėtingas operacijas. Juos pravartu surašyti, kai nėra kito, tiesiogiai atliekamą operaciją patvirtinančio, dokumento (pvz., apskaičiuojant mokesčius, nusidėvėjimo sąnaudas ir pan.) arba kai atliekama komplikuota operacija, susijusi su keletu dokumentų ar kitų operacijų (pvz., atsiskaitant su tiekėjais ne pinigais, bet turtu ar paslaugomis arba kitais būdais).

4 Kombinuotieji dokumentai pagrindžia keletą skirtingų operacijų arba funkcijų. Pavyzdžiui, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraštis įformina tiek darbo užmokesčio sąnaudų priskaitymą, tiek pinigų išmokėjimą.
Kombinuotasis dokumentas yra ir sutartis, kurioje ne tik apibrėžtos šalių teisės ir pareigos, bet ir užfiksuojamas, pvz., faktiškas tarpusavio atsiskaitymas.

Apskaitos registrai

4 Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

4 Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius.

4 Tipinių apskaitos registrų formas ir pildymo tvarką nustato 1994 02 28 LR Finansų ministerijos raštas Nr.17N “Dėl tipinių finansinės apskaitos registrų”

Tipiniai apskaitos registrai (1)

Tipinius apskaitos registrus sudaro:

4 1 chronologinis žurnalas (Bendrasis žurnalas);

4 5 chronologiniai- sisteminiai žurnalai (Pirkimų skolon, pardavimų skolon, parduotų prekių savikainos, pinigų gavimo ir pinigų mokėjimo žurnalai);

4 ir Didžioji knyga, sudaryta iš sisteminių registrų – sąskaitų.

Tipiniai apskaitos registrai (2)

4 Pirkimų skolon žurnalas skirtas atsargų, ilgalaikio turto, skirto perparduoti, bei kito turto pirkimams kreditan apskaityti. Jame pirkimų operacijos fiksuojamos remiantis pirminiais dokumentais, kurių pagrindu tos operacijos buvo atliktos.

4 Pardavimų skolon žurnalas skirtas prekių, žaliavų, ilgalaikio turto, skirto perparduoti, pardavimams skolon apskaityti. Žurnale taip pat gali būti registruojamos klientams skolon suteiktos paslaugos.

4 Parduotų prekių savikainos žurnalas skirtas parduotų skolon, už grynuosius pinigus ar pavedimu prekių įsigijimo arba gamybos savikainai apskaityti. Įrašai šiame žurnale turėtų būti daromi atitinkamame registre užfiksavus prekių pardavimo faktą.

Tipiniai apskaitos registrai (3)

4 Pinigų gavimo žurnalas skirtas pinigų (grynųjų, sąskaitinių, užsienio valiutos) gavimams apskaityti. Duomenys šiame žurnale fiksuojami remiantis kasos pajamų orderiais, kasos knyga, pavedimais, banko išrašais ir kitais pinigų gavimą patvirtinančiais pirminiais dokumentais.

4 Pinigų mokėjimo žurnalas skirtas pinigų (grynųjų, sąskaitinių, užsienio valiutos) išmokėjimams apskaityti. Ūkinės operacijos registruojamos remiantis kasos išlaidų orderiais, kasos knyga, pavedimais, banko išrašais ir kitais pinigines išlaidas patvirtinančiais pirminiais dokumentais.
4 Per ataskaitinį laikotarpį atliktos ūkinės operacijos, laikantis dvejybinio įrašo principo, pirmiausiai fiksuojamos apskaitos žurnaluose. Viename žurnale atvaizduojamos tik vienos rūšies operacijos.

4 Atskiros operacijos atvaizdavimui specialiuosiuose žurnaluose skiriama viena eilutė.

4 Laikotarpio pabaigoje atskirai susumuojami visi žurnalų stulpeliai. Gautos sumos galutiniam duomenų apibendrinimui iš žurnalų perkeliamos į sisteminius registrus – sąskaitas.

Tipiniai apskaitos registrai (4)

4 Bendrasis žurnalas skirtas netipinėms operacijoms atvaizduoti bei toms operacijoms, kurių neįmanoma užfiksuoti kituose apskaitos registruose. Duomenys iš šio žurnalo į sąskaitas perkeliami kiekvieną dieną.

4 Didžiosios knygos sąskaitos – tai sisteminis apskaitos registras, skirtas galutiniam duomenų sisteminimui ir kaupimui. Iš sąskaitų likučių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaroma finansinė atskaitomybė.

SĄSKAITŲ PLANAS

4 Sąskaitų planas – tai visų įmonės naudojamų sąskaitų ir jų kodų sąrašas.

4 Pavyzdinis sąskaitų planas – tai valstybės sudarytas išsamus galimų sąskaitų ir jų kodų sąrašas.

4 Įmonės vadovas turi patvirtinti individualų įmonės sąskaitų planą. Šį sąskaitų planą galima sudaryti iš Pavyzdinio sąskaitų plano atrinkus įmonei reikalingas sąskaitas arba sugalvoti papildomų sąskaitų.

PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS LIETUVOJE

Sąskaitos suskirstytos į klases:

4 1 klasė – Ilgalaikis turtas

4 2 klasė – Trumpalaikis turtas

4 3 klasė – Nuosavas kapitalas

4 4 klasė – Įsipareigojimai

4 5 klasė – Pajamos

4 6 klasė – Sąnaudos

4 7, 8, 9 klasės – Sąskaitos, skirtos valdymo apskaitai

4 0 klasė – Užbalansinės sąskaitos ir įsipareigojimai

Apskaitos proceso organizavimas (1)

4 Nuo to, ar sėkmingai pasirinktas labiausiai įmonės poreikius atitinkantis apskaitos organizavimo variantas, gerokai priklauso visos įmonės valdymo sistemos funkcionavimas.

4 Galima išskirti keletą pagrindinių apskaitos organizavimo būdų:

Kadangi vienas iš svarbesnių apskaitos organizavimo tikslų – sutvarkyti apskaitos duomenų srautus taip, kad iš pirminių dokumentų duomenys galiausiai patektų į Didžiosios knygos sąskaitas, pats paprasčiausias įmanomas apskaitos organizavimo variantas – duomenis apie ūkines operacijas ir įvykius tiesiogiai iš pirminių dokumentų užfiksuoti sąskaitose.

Šis būdas tinka tik nedidelėms įmonėms, per ataskaitinį laikotarpį atliekančioms itin mažai ūkinių operacijų, neturinčioms daug prekių rūšių, dirbančioms vos su keliais klientais.

Rašykite komentarą

-->