Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Apskaitos politikos reglamentavimas tarptautiniu mastu

Autorius: Aušra

Rinkos ekonomikos sąlygomis didžiąją dalį informacijos pateikia buhalterinė apskaita.

Buhalterinė apskaita – tai analizė (interpretacija), klasifikacija ir finansinių operacijų registracija verslo apskaitos knygose. Apskaita, tai viena pirmųjų informacijos gavimo sistemų ūkinei – finansinei veiklai valdyti. Apskaita, tai daugybė sričių, iš jų, mokesčių skaičiavimą, finansinių ataskaitų analizę, valdymo bei finansinę apskaitą apimantis terminas. Tai standartizuotas ekonominės informacijos identifikavimo, išmatavimo, registravimo, klasifikavimo, apibendrinimo ir ataskaitų sudarymo procesas, teikiantis pagrindą tos informacijos vartotojams priimti gauta informacija paremtus sprendimus.

Buhalterinė apskaita yra informacinės sistemos dalis, teikianti 70-80 % informacijos apie įmonės ūkinę ir finansinę veiklą. Taigi buhalterinės apskaitos paskirtis – vykdyti informacines funkcijas ir sisteminti informaciją mums reikiama kryptimi.

Apskaitos politiką, kaip ir visa apskaita reglamentuojama 3 lygiais:

1. Tarptautiniu mastu;

2. Šalies, valstybės mastu;

3. Įmonės mastu.

Tarptautiniu mastu – apskaitos politika reglamentuoja TAS pirma ir aštunta Europos Sąjungos direktyvos. Pagrindiniai reikalavimai: apskaitos politika taikyta formuojant finansinės atskaitomybės duomenys, turi būti pateikta prie šios atskaitomybės aiškinamajame rašte. Jame reikia nurodyti apskaitos politikos pasikeitimus, bei pateikti pagal naująją metodika perskaičiuotus praėjusių laikotarpiu duomenys.

Valstybės mastu – apskaitos politika reglamentuoja. BAI 7 verslo standartas VAS „apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“.

Įmonės mastu apskaitos politika nustato įmonės savininkai, įmonės administracija, vyr., finansininkas.

Apskaitos politika gali būti keičiama:

1. dėl įstatymų ar kitų teisės aktų pasikeitimų

2. dėl VAS reikalavimų

3. dėl to ,kad atlikus pakeitimą bus teisingiau atskleista įmonės finansinė būklė ir veiklos rezultatai.

Mūsų nagrinėjama tema yra „Apskaitos politikos reglamentavimas tarptautiniu mastu“. Tarptautiniu mastu apskaitos politiką reglamentuoja Tarptautinis apskaitos standartas (TAS 1,8,4) ir Europos Sąjungos direktyva (ESD). Šiame mūsų referate aptarsime aštuntą tarptautinį apskaitos standartą. Išaiškinsime, kas yra Europos Sąjungos direktyvos ir kokios direktyvos svarbiausios mūsų darbe. Detaliai išanalizuosime bendruosius apskaitos principus. Jų esmę buhalterinėje apskaitoje.

BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI

Bendrieji apskaitos principai (BAP) yra nuostatos, kuriomis grindžiamos kiekvienos laisvosios rinkos šalies konceptualios apskaitos taisyklės. Patys bendriausi apskaitos principai apibrėžti tarptautiniuose apskaitos standartuose ir ketvirtoje Europos Sąjungos direktyvoje. Tai įmonės veiklos, kaupimo, apskaitos pastovumo ir atsargumo principai.

Bendrieji apskaitos principai suformuluoti Tarptautiniuose apskaitos standartuose ir Europos Sąjungos direktyvose. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas) ir 1 VAS „Finansinė atskaitomybė” nurodyti šie bendrieji apskaitos principai:

1. Įmonės;

2. Veiklos tęstinumo;

3. Periodiškumo;

4. Pastovumo;

5. Piniginio mato;

6. Kaupimo;

7. Palyginimo;

8. Atsargumo;

9. Neutralumo;

10. Turinio svarbos.

1. Įmonės- numato, kad kiekviena įmonė, kuri sudaro finansinę atskaitomybę laikoma atskiru apskaitos vienetu. Į apskaitą įtraukiama tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.

2. Veiklos tęstinumas- numato, kad kiekviena įmonė gali egzistuoti neribotą laiką ir teigia, kad ji kaip apskaitos objektas artimiausiu laiku nebus likviduojama. Taikant šį principą ūkio subjekto turtas apskaitoje įvertinamas įsigijimo verte, skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką.

3. Periodiškumo principas- įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus rengiama finansinė atskaitomybė. Tačiau yra įmonių, kurios rengia nebūtinai pasibaigus kalendoriniams metams.

4. Apskaitos pastovumo principas- įmonė pasirinktą apskaitos metodiką turėtu taikyti bent keletą laikotarpių.

5. Piniginio mato principas- visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiamas pinigais. Jokių kiekių ir kainų.

6. Kaupimo principas- jis numato, kad ūkinės operacijos ir įvykiai fiksuojami apskaitoje tada, kai jie vyksta nepriklausomai nuo pinigų gavimo ar išleidimo laiko:

6.1 Pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kai prekės parduotos, paslaugos suteiktos, darbai atlikti neatsižvelgiant į apmokėjimą

6.2 Sąnaudos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kai jos buvo patirtos pajamoms uždirbti.

7. Palyginimo principas- pajamos uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį siejamos su to laikotarpio sąnaudomis uždirbant tas pajamas.

8. Atsargumo principas- apskaitos informacija pareikiama nešališkai ir įmonė parenka tokius apskaitos metodus, kuriais įmonės turto, nuosavybės ir įsipareigojimų vertė nebūtų nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta.

9. Neutralumo principas- jos pateikimas neturėtų daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojų sprendimams priimti.

10. Turinio svarbos principas- ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal juridinę formą.

Išvardytais principais vadovaujasi visų sričių (gamybos, statybos, žemės ūkio. prekybos ir kt.) apskaitos darbuotojai. Šiuo metu nurodyti principai taikomi prie Tarptautinių apskaitos standartų ir kartu derinami su Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais. Mokantis buhalterinės apskaitos pradmenų ir finansinės apskaitos, nuolat teks grįžti prie šių apskaitos principų. Iš karto juos suvokti yra gana sunku.

TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI (TAS)
Vykdydami svarbiausią apskaitos darbuotojų pareigą – parodyti tikrą įmonės ir jos veiklos būklę taip, kad šią informaciją teisingai suvoktų visi jos vartotojai, buhalteriai vadovaujasi Tarptautinių apskaitos standartų nuostatomis, kurias skelbia komitetas, vienijantis daugelio valstybių profesionalų buhalterių organizacijų atstovus.

Tarptautinių apskaitos standartų komitetas (TASK) įkurtas 1973 m. birželio 29 d. Visą komiteto darbą organizuoja trylikos valstybių Valdyba, kuri koordinuoja vieno ar kito tarptautinio apskaitos standarto patvirtinimą, derindama tai su daugeliu labai reikšmingų pasauliniu mastu veikiančių organizacijų.

TAS komitetas- nevyriausybinė organizacija, kuri per įvairias tarptautines bei atskirų valstybių apskaitininkų asociacijas skelbia standartus, o šios savo ruožtu siūlo Komitetui priimti ir paskelbi vieną ar kitą visam pasauliui.

Šio komiteto pagrindiniai tikslai yra:

• Visuomenės labui formuluoti ir skelbti apskaitos standartus, kurių turi būti laikomasi pateikiant finansines atskaitas. Užtikrinti šių standartų pripažinimą ir naudojimą visame pasaulyje;

• Dirbti pirmiausia tobulinant ir derinant apskaitos standartus, taisykles ir procedūras, kurios naudojamos pateikiant finansines ataskaitas;

Santykiai tarp TASK ir Tarptautinės apskaitininkų (buhalterių) federacijos grindžiami tarpusavio susitarimais. Paskutiniuoju susitarimu buvo pripažinta neribota Tarptautinio apskaitos Standartų komiteto laisvė ir teisės rengiant bei leidžiant Tarptautinius apskaitos standartus.

Tarptautinė apskaitininkų (buhalterių) federacija sutinka remti TASK tikslus ir įsipareigoja:

• Užtikrinti, kad skelbiamos finansinės ataskaitos atitiktų TAS, ir atskleisti šį atitikimą visais esminiais atžvilgiais;

• Įtikinti vyriausybes ir organizacijas, rengiančias standartus, kad vieša finansinė atskaitomybė turi atitikti TAS visais esminiais atžvilgiais;

• Įtikinti vertybinių popierių rinkas reguliuojančiais organizacijas, pramonininkus ir verslininkus, kad skelbiamos finansinės ataskaitos turi esminiais atžvilgiais atitikti TAS, ir įrodyti tokių atitikimų atskleidimo būtinumą;

• Siekti , kad auditoriai tikrintų, ar finansinės ataskaitos atitinka TAS;

• Skatinti TAS plėtojimą ir panaudojimą visame pasaulyje.

Pagal nagrinėjamų klausimų pobūdį TAS galime suskirstyti į šiais grupes:

• Metodologiniai standartai;

• Metinės finansinės atskaitomybės turinį ir formą reglamentuojantys standartai;

• Susivienijimų ir jų struktūrinių padalinių apskaitą reglamentuojantys standartai;

• Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje standartai;

• Įvairių veiklos rūšių standartai;

• Apskaitos hiperinfliacijos sąlygomis standartai;

• Standartai, skirti socialinės politikos ir vyriausybės pagalbos klausimams;

• Finansinių institucijų veiklos apskaitą reglamentuojantys standartai.

Šie standartai – tai ne vieną kartą visiems laikams priimtos taisyklės. Kuriant TAS dalyvauja įvairios verslininkų bei pramonininkų asociacijos, finansininkų draugijos, mokslininkai, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės, vyriausybinės institucijos, įmonės. Visi suinteresuoti, kad viešai skelbiama finansinė atskaitomybė parodytų realią ūkinės veiklos būklę, jų turtą bei nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir įmonėse veiklos rezultatus.

8-ASIS TARPTAUTINIS APSKAITOS STANDARTAS

Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos

TIKSLAS
Šio standarto tikslas – nustatyti tam tikrų pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnių klasifikavimo, atskleidimo ir apskaitos tvarką, kad visos įmonės pelno (nuostolio) ataskaitas sudarytų ir pateiktų pagal vienodą modelį. Taip yra lengviau palyginti finansinę atskaitomybę tiek su ankstesniais įmonės laikotarpiais, tiek su kitų įmonių finansine atskaitomybe. Dėl to šiame standarte reikalaujama pateikti ir suklasifikuoti ypatinguosius bei tam tikrus straipsnius ir parodyti įprastinės veiklos pelną ar nuostolį. Jame taip pat paaiškinama apskaitinių įvertinimų ir apskaitos politikos pakeitimo bei esminių klaidų taisymo apskaita.

TAIKYMAS
1. Šis standartas turi būti taikomas pateikiant įprastinės veiklos pelną ar nuostolį ir ypatinguosius straipsnius pelno (nuostolio) ataskaitoje bei parodant apskaitoje apskaitinių įvertinimų, esminių klaidų ir apskaitos politikos pakeitimus.

2. Šis standartas pakeičia 8 TAS ,,Ypatingieji ir prieš tai buvusių laikotarpių straipsniai bei apskaitos politikos pakeitimai”, patvirtintą 1977 m.

3. Be to, šiame standarte nurodoma, kaip turi būti pateikiami tam tikri ataskaitinio laikotarpio pelno ar nuostolio straipsniai. Tai atliekama papildomai pateikiant kitą informaciją, reikalaujamą kitų tarptautinių apskaitos standartų, tarp jų ir 1 TAS ,,Finansinės atskaitomybės pateikimas”.

4. Ypatingųjų straipsnių, esminių klaidų ir apskaitos politikos keitimo įtaka mokesčiams įtraukiama į apskaitą ir parodoma remiantis 12 TAS ,,Pelno mokesčiai”. 12 TAS minimus ypatinguosius straipsnius reikėtų laikyti ypatingaisiais, atsižvelgiant į šiame standarte pateiktą ypatingųjų straipsnių apibrėžimą.

EUROPOS SĄJUNGOS DIREKTYVOS
Europos Sąjungos valstybių buhalteriai savo darbe vadovaujasi ne tik TAS, bet ir dar labai svarbiu dokumentu- ES direktyvomis, reglamentuojančiomis buhalterinės apskaitos tų šalių įmonėse tvarkymo klausimus. Galioja keletas šių direktyvų, ES reikalauja, kad valstybės narės šių norminių dokumentu teiginius įtrauktu į savo įstatymus bei poįstatyminius aktus ir jų laikytųsi. Svarbiausios direktyvos kuriose aptariami visoms valstybėms ir įmonėms svarbus klausimai, yra įmonių metinės finansinės atskaitomybės parengimas ir paskelbimas (ketvirtojoje direktyvoje aptariami svarbiausi turto įkainojimo bei pajamų ir sąnaudų pripažinimo aspektai, septintojoje nagrinėjami įmonių, rengiančių suvestinę metinę finansinę atskaitomybę apskaitos ir šios atskaitomybės klausimai, aštuntoji skirta audito organizavimo, atlikimo ir atsakomybės už jį temoms aptarti). ES direktyvų reikšmė ypač padidėjo pasirašius Mastrichto sutartį, nes neįmanoma įsivaizduoti, kaip sukurti vientisą ekonominę erdvę tarp valstybių, kurių apskaitos sistemos skiriasi. Nors ES direktyvose klausimai nenagrinėjami taip smulkiai kaip TAS (be to, standartai apima gerokai daugiau bendros finansinės apskaitos ir atskaitomybės sričių), direktyvų vaidmuo ir reikšmė ES valstybių apskaitoje yra didesnė negu standartų. Taip yra todėl, kad TAS yra tik įvairių šalių buhalterių intelektualias pajėgas vienijanti ir aptarianti organizacija, o ES savo narių, nevykdančių kurių nors norminių aktų (iš jų apskaitos direktyvų), atžvilgiu gali imtis ir tam tikrų ekonominio poveikio priemonių.

IŠVADOS

Bendraisiais apskaitos principais vadovaujasi visų sričių (gamybos, statybos, žemės ūkio. prekybos ir kt.) apskaitos darbuotojai. Mokantis buhalterinės apskaitos pradmenų ir finansinės apskaitos, nuolat tenka grįžti prie apskaitos principų.

TAS skelbiama, kad finansinė atskaitomybė parodytų realią ūkinės veiklos būklę, jų turtą bei nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir įmonėse veiklos rezultatus.

Svarbiausios direktyvos kuriose aptariami visoms valstybėms ir įmonėms svarbus klausimai, yra įmonių metinės finansinės atskaitomybės parengimas ir paskelbimas

LITERATŪRA
1. Bružauskas V. „Buhalterinės apskaitos pagrindai“, V., 2001 m.

2. Kačinskas G. „Buhalterinės apskaitos pagrindai“, V., 2001 m.

3. Stačiokas R. „Buhalterinės apskaitos reglamentavimas“, K., 2002 m.

4. Ivanauskienė A. „Buhalterinės apskaitos pradmenys“, V., 2004 m.

5. Verslo apskaitos standartai ir jų projektai. www.apskaitosinstitutas.lt

Rašykite komentarą

-->