Apskaitos pagrindai
Autorius: Vilius
Apskaita – informacijos apibendrinimo sistema
Informacija – tai tikrovės atspindėjimas tam tikra tvarka ir sistema.
Ekonominę informaciją įmonių darbuotojai naudoja vertindami atitinkamas situacijas, reiškinius, procesus, priimdami valdymo sprendimus, todėl ji turi būti pateikta suprantama forma.
Apskaita – viena iš pirmųjų istorijoje informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti.
Apskaita – informacijos apibendrinimo sistema
Apskaita atspindi pirminius duomenis apie atitinkamus ūkinės veiklos faktus, procesus ir operacijas, taip pat šiuos duomenis apibendrina ir suformuluoja daugybę informacinių rodiklių, kurie apibūdina įmonės ūkinę veiklą ir jos rezultatus.
Apskaitos informacija yra iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užfiksuoti apskaitos duomenys, kuriuos naudoja savarankiški ūkiniai vienetai – įmonės jų valdymo procese arba kurie potencialiai ateityje gali būti naudingi vartotojams
Kadangi apskaita pateikia informaciją yra išskiriami šie pagrindiniai jos vartotojai
Tiesiogiai suinteresuoti vidiniai įmonės vartotojai;
Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos vartotojai;
Įvairios valdžios institucijos;
Kiti vartotojai.
Tiesiogiai suinteresuoti vidiniai įmonės vartotojai
Įmonės administracija, stebėtojų tarybos bei valdybos nariai;
Įmonės ir jos padalinių vadybininkai;
Įmonės darbuotojai.
Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos vartotojai
Esantys ir potencialūs įmonės savininkai;
Esantys ir potencialūs kreditoriai;
Esantys ir potencialūs tiekėjai;
Esantys ir potencialūs pirkėjai
Įvairios valdžios institucijos
Mokesčių sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjai;
Valstybinės statistikos institucijos;
Regioninės valdžios institucijos;
Ministerijos ir kitos reguliavimo institucijos.
Kiti vartotojai
Vertybinių popierių komisija ir makleriai;
Konkurentai;
Auditoriai, finansiniai ekspertai ir patarėjai;
Įvairūs kiti vartotojai (periodinės spaudos atstovai, teisininkai, vartotojų teises ginančios organizacijos, fiziniai asmenys).
Apskaitą veda
1. Juridiniai asmenys
Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys;
Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys;
2. Fiziniai asmenys
Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys
Individualios (personalinės) įmonės;
Tikrosios ūkinės bendrijos
Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos
Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys
Akcinės bendrovės;
Uždarosios akcinės bendrovės;
Investicinės bendrovės;
Žemės ūkio bendrovės;
Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai);
Biudžetinės įstaigos;
Pelno nesiekiančios įmonės.
Kadangi apskaita privalo atspindėti tikrą įmonės ir jos veiklos būklę ir šią informaciją turi suvokti labai skirtingi vartotojai apskaitos vedimas yra reglamentuojamas.
Apskaitos reglamentavimas
Tarptautiniai apskaitos standartai;
Europos Sąjungos direktyvos;
Nacionaliniai verslo apskaitos standartai;
Įstatymai, nutarimai, įsakymai, raštai.
Tarptautiniai apskaitos standartai
Tarptautinių apskaitos standartų nuostatas (TAS) skelbia komitetas, kuris vienija daugelio valstybių profesionalių apskaitininkų organizacijų atstovus. Tarptautinių apskaitos standartų komitetas (TASK) įkurtas 1973 m. birželio 29 d. ir jungia daugiau kaip šimtą didžiausių apskaitininkų organizacijų iš beveik aštuoniasdešimties pasaulio valstybių. Tarptautiniai apskaitos standartai tai nėra griežti ir tikslūs nurodymai, kaip atlikti konkrečias apskaitos procedūras, tai tam tikros bendros apskaitos taisyklės.
Tarptautiniai apskaitos standartai
Kiekviena valstybė savo nuožiūra, atsižvelgdama į nacionalinius ypatumus ir konkrečias laiko bei ekonominės būklės sąlygas, sukonkretina Tarptautinius apskaitos standartus, tai yra derina juos su savo interesais. Šiuo metu galioja 41 Tarptautinis apskaitos standartas.
Tarptautiniai viešojo sektoriaus apskaitos standartai – Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus komiteto patvirtintos ūkio subjektų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo, pajamų ir sąnaudų pripažinimo ir registravimo apskaitoje taisyklės, pagal kurias parengiama finansinė atskaitomybė.
Europos Sąjungos direktyvos
Reglamentuoja Europos Sąjungos šalių įmonių buhalterinės apskaitos vedimo klausimus. Faktiškai tarp Tarptautinių apskaitos standartų ir Europos Sąjungos direktyvų nėra jokių prieštaravimų ir planuojama, kad nuo 2005 metų visos Europos Sąjungos narės naudosis Tarptautiniais apskaitos standartais
Nacionaliniai verslo apskaitos standartai
Apskaitos standartai – ūkio subjekto turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo, pajamų ir sąnaudų pripažinimo ir registravimo apskaitoje taisyklės, pagal kurias parengiama finansinė atskaitomybė. Apskaitos standartai aprėpia Biudžetinių įstaigų apskaitos standartus ir Verslo apskaitos standartus.
Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais.
Šiuos standartus parengia, patvirtina ir „Valstybės žiniose“ paskelbia Lietuvos Respublikos apskaitos institutas. Verslo apskaitos standartai turi būti parengti remiantis Europos Sąjungos teise ir Tarptautiniais apskaitos standartais. Šiuo metu patvirtinta 30 verslo apskaitos standartų. Jų turėtų būti 40.
Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais tuo atveju, kai savo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansinę atskaitomybę arba Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja ją sudaryti.
Biudžetinės įstaigos, tvarkydamos apskaitą, vadovaujasi Biudžetinių įstaigų apskaitos standartais. Šiuos standartus patvirtina Finansų ministerija. Biudžetinių įstaigų apskaitos standartai turi būti parengti pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus komiteto rengiamą metodiką (nurodymus, studijas).
Ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, apskaitą tvarko pagal Tarptautinius apskaitos standartus.
Įstatymai, nutarimai, įsakymai, raštai
LR buhalterinės apskaitos įstatymas LR Seimas 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574