Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Apskaitos gamybinės praktikos, atliktos Biržų UAB “Biržietiška aibė” ataskaita

Autorius: Rita

UAB “Biržietiška aibė” įsteigta AB “Naftotiekis” prekybos padalinio pagrindu 1997 04 28. Bendrovės įstatinis kapitalas lygus 2596250 litų. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 259625 paprastąsias vardines 10 (dešimties) litų nominalios vertės akcijų. Visos akcijos yra “Mažeikių nafta” nuosavybė. Jai išduotas “Uždarosios akcinės bendrovės akcijų sertifikatas.

UAB “Biržietiška aibė” yra juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Bendrovės adresas: Vilniaus 47, Biržai.

BENDROVĖS VEIKLOS TEISINIAI PAGRINDAI

Bendrovė registruota Lietuvos Respublikos Biržų rajono savivaldybės administracijoje 1997 balandžio 28 d. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi LR įstatymais, vyriausybės nutarimais, bendrovės įstatais, kitais poįstatyminiais aktais.

BENDROVĖS TEISINĖ- ORGANIZACINĖ FORMA

Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Įmonė turi savo atsiskaitomąją sąskaitą AB Vilniaus banko Biržų filiale, savarankišką balansą, savo antspaudą. Bendrovė įsteigta neribotam laikui.

BENDROVĖS VEIKLOS POBŪDIS

Bendrovė vykdo šią ūkinę veiklą:

 Duonos gamyba, šviežių konditerijos gaminių ir pyragaičių gamybą;

 Maisto, gėrimų ir tabako nespecializuota didmeninė prekyba

 Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas;

 Restoranai;

 Viešasis maitinimas.

Bendrovės veiklos per 2002m. apžvalga

GAUTOS PAJAMOS

1. Perparduota prekių 2305231 Lt

2. Realizuota produkcijos 272647 Lt

3. Sutekta paslauga 34419 Lt

4. Loterijos pajamos 6436 Lt

5. Finansinės veiklos pajamos 3535 Lt

GAMYBOS CHARAKTERISTIKA

UAB “Biržietiška aibė” pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba maisto ir pramoninėmis prekėmis. Bendrovė gamina duonos-pyrago, konditerinius, kulinarijos gaminius.

Kepykloje kepama: trijų pavadinimų pyrago gaminiai, dviejų rūšių duona, devynių pavadinimų bandelės, vieno pavadinimo sausainiai. 2002m. kepykloje pagaminta produkcijos už 94132 Lt.

Konditerijos ceche kepama: keturiolikos pavadinimų tortai, šešiolikos pavadinimų plokštainiai. 2002m. konditerijos cechas pagamino produkcijos už 145655 Lt.

Kulinarijos ceche gaminama 12 pavadinimų vyniotiniai ir kiti mėsos gaminiai. 2002m. kulinarijos ceche pagaminta produkcijos už 32860 Lt.

REALIZACIJOS RINKA

Kepyklos ir konditerijos gaminiai realizuojami Biržų mieste ir rajone. Produkcija realizuojama 6-ose prekybos vietose.

SĄNAUDOS

Per ataskaitinį laikotarpį bendrovės sąnaudas sudarė:

1. Parduotų prekių ir pagamintos produkcijos savikaina 2557340 Lt

2. Bendrosios ir organizacinės 410955 Lt

3. Finansinės veiklos 3951 Lt

4. Netekimai 50 Lt

5. Beviltiškų skolų atidėjimai 18074 Lt

PELNAS (NUOSTOLIS)

Per ataskaitinį laikotarpį bendrovė patyrė 367051 Lt nuostolį. Pagrindinės nuostolio atsiradimo priežastys:

1. didelis ilgalaikio turto nusidėvėjimas- per metus paskaičiuotas nusidėvėjimas sudarė 156283 Lt.

2. aukšta kepykloje kepamų duonos gaminių savikaina

3. nuostolinga kavinės-baro veikla

4. padidėjusi konkurencija ir mažėjanti rajonų gyventojų perkamoji galia, sumažino mažmeninės prekybos apyvartas

5. 2002m. bendrovė nurašė mažaverčio inventoriaus už 117604 Lt, kuris nuo 1997m. naudojamas gamyboje buvo apskaitomas sumine išraiška

6. 2002m. buvo sudarytas beviltiškų skolų atidėjimas už 18074 Lt, kuris padidino finansinį nuostolį.

DARBUOTOJAI

Per ataskaitinį laikotarpį bendrovėje dirbo vidutiniškai 42 darbuotojai. 2002m. socialinio draudimo ir darbo užmokesčio sąnaudos buvo 366123 Lt. 2001m. vidutinis darbuotojų skaičius įmonėje buvo 53; su jais susijusios socialinio draudimo ir darbo užmokesčio sąnaudos buvo 489642Lt.

6. Ilgalaikio turto apskaita
Ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus. Tačiau jei turtas naudojamas ir labai ilgai, bet jo kaina labai maža arba įmonei nereikšminga, toks turtas nelaikomas ilgalaikiu. Todėl įmonės vadovai patys pasirenka sumą, nuo kurios jų įmonėje laikomas ilgalaikiu.

UAB “Biržietiška aibė” disponuoja ilgalaikiu materialiu turtu (priedas 32). Įmonė neturi nematerialaus turto.

Įsigyjant ilgalaikį turtą įmonė moka grynais pinigais, pinigais, esančiais banko sąskaitose. Įsigytas ilgalaikis turtas yra užpajamuojamas pajamų orderiais, prie jo pridedama PVM sąskaita faktūra (priedas 33). Pajamų orderių pagrindu kiekvieną mėnesį sudaroma sandėlio pajamų suvestinė. Per 2002m. ilgalaikio turto nebuvo įsigyta.

Perkeliant ilgalaikį turtą iš vieno padalinio į kitą pildomas “Ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktas” (priedas 34).

Pagrindinių priemonių nusidėvėjimas ar amortizacija skaičiuojama taikant maksimalias nusidėvėjimo normas pagal tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą.

Ilgalaikis turtas eksploatuoti pradedamas pradedant skaičiuoti nuo kito mėnesio, kada jis buvo įsigytas. Nusidėvėjimas skaičiuojamas iki tol, kol likutinė ilgalaikio turto vertė siekia 1 litą. Esant mažesnei vertei, turtas nurašomas. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo norma nustatoma, vadovaujantis “Ilgalaikio turo nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvais”. Ilgalaikio turto apskaita yra kompiuterizuota. Naudojama apskaitos programa “Rivilė”. Naudojantis šia programa sudaromas “Pagrindinių priemonių amortizacijos žurnalas” (priedas 35). Jeigu įmonė likviduotų turtą, būtų sudaromas “Ilgalaikio turto likvidavimo aktas”.

Inventorizacijas atlieka įmonė, vykdydama apskaitą ir vidinį auditą. Jos atliekamos periodiškai, ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat po stichinių nelaimių, vagysčių, nustačius piktnaudžiavimą ir t.t. Įmonė inventorizaciją atlieka metų pabaigoje. Yra išleistas Uždarosios Akcinės Bendrovės “Biržietiška aibė” direktoriaus įsakymas “Dėl metinės inventorizacijos” (priedas 36). Tikrinant materialines vertybes yra pildomas inventorizacijos aprašas (priedas 37). Jei inventorizuojant randama netinkamų, defektuotų ar sugedusių medžiagų, surašomi atitinkami aktai. Visi inventorizacijos aprašai rašomi dviem egzemplioriais. Pasirašius visiems komisijos nariams, pirmas egzempliorius atiduodamas buhalterijai, o antrasis materialiai atsakingam asmeniui.

5. Atsargų apskaita
Trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Turtas laikomas trumpalaikiu, neatsižvelgiant į šio turto kainą.

Atsargų apskaita įmonėje yra dalinai kompiuterizuota. UAB “Biržietiška aibė” atsargas skirsto į:

 pagalbinės medžiagos 2013

 prekės parduotuvėse 2001

 kuras 2014

 mažavertis kuras 2012

 prekės kavinėje 2007

 prekės virtuvėje 2004

 pagalbinės žaliavos 2013

Įmonė atsargas perka už grynus pinigus per kasą, pinigus esančius sąskaitoje banke. Nupirkus turtą už grynus pinigus, darbuotojas buhalterijai pateikia pirkimo čekį, prie kurio pridedami kasos aparato čekiai. Jų pagrindu išrašomas kasos išlaidų orderis.

Prekės įmonėje apskaitomos periodiškai.

Kiekvienas materialiai atsakingas asmuo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apibendrina medžiagų gavimą iš sandėlio bei jų sunaudojimą gamyboje “Prekių judėjimo žiniaraštis” (priedas 28)

Realizuoto ir prekių likučiams antkainio apskaičiavimas (priedas 29)

Mėnesio pabaigoje sudaroma medžiagų nurašymo aktas pagal sandėlius (priedas 30). Susidėvėjus, sulūžus atsargoms tai užfiksuojamas “Mažaverčio inventoriaus nurašymo akte” (priedas 31), kurį pasirašo specialiai sudaryta komisija. Atsargų apskaita yra dalinai kompiuterizuota.

2. Pinigų ir paskolų apskaita
2.1 Pinigų kasoje apskaita
Pinigais laikomi įmonės pinigai kasoje, sąskaitose banke bei kai kurie vertybiniai popieriai- čekiai, obligacijų kuponai, pašto ženklai.

Pinigai, esantys įmonės kasoje apskaitomi sąskaitoje Nr.272. Įmonė banke ir kasoje pinigus laiko tik litais.

Visi pinigai į įmonės kasą priimami pagal Kasos pajamų orderius (priedas 1). Tai griežtos atskaitomybės dokumentas, kurį pasirašo vyr. finansininkas. Pagrindas, kuriuo remiantis užpildomas KPO yra parduotuvių pajamos, apmokėjimas už produkciją, valgyklos pajamos ir t.t.

Iš kasos pinigai išmokami pagal Kasos išlaidų orderius (priedai 2,3) ir pridedamas grynųjų pinigų priėmimo kvitas (priedas 4). Pinigai gali būti išmokėti orderyje nurodytam asmeniui. Jeigu pinigai išduodami pagal įgaliojimą, buhalterija nurodo orderio tekste (po faktiško pinigų gavėjo vardo ir pavardės) įgalioto asmens vardą ir pavardę. Įgaliojimas pridedamas prie KIO arba mokėjimo žiniaraščio. Baigus mokėti darbo užmokestį ar avansą, mokėjimo žiniaraščio duomenys susumuojami ir bendrai sumai išrašomas vienas KIO.

Pinigai į kasą priimami ar išduodami KPO ir KIO išrašymo dieną. Šių dokumentų pagrindu sudaroma Kasos knyga (priedas 5). UAB “Biržietiška aibė” kasos knyga pildoma kiekvieną dieną. Kasdien, baigiantis darbo dienai, kasininkė susumuoja dienos operacijas, įrašo kasos likutį. Už šios knygos pildymą atsakinga kasininkė.

Kasoje kas mėnesį daroma revizija, kurios metu suskaičiuojami visi esami pinigai ir patikrinamos kitos kasoje laikomos vertybės. Kasos reviziją daro įmonės vadovo įsakymu sudaryta komisija, kuri rašo kasos revizijos aktą “Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas” (priedas 6).

2.2 Pinigų banke apskaita
UAB “Biržietiška aibė” pardavusi produkciją vartotojams gauna pinigus. Įmonės dažniausiai tarpusavyje atsiskaito negrynais pinigais. Tam yra atidaromos bankinės sąskaitos.

Uždarąją akcinę bendrovę aptarnauja AB “Vilniaus bankas, Biržų filialas. Banko ir ūkio subjekto susitarimu buvo sudaryta aptarnavimo sutartis, nustatanti jų teises ir įsipareigojimus.

Iš atidarytos sąskaitos išmokėti grynus pinigus bei pervesti lėšas gali tik sąskaitos savininkai. Visos operacijos atliekamos remiantis nustatytų formų piniginiais dokumentais (priedai 7-9) su visais privalomais rekvizitais. Įmonė dar turi terminuoto indėlio sąskaitą.

Įmonė, pirkdama jai reikalingas medžiagas, atsargines dalis ir kt. žaliavas išrašo mokėjimo pavedimą, kurį pateikia bankui, kaip nurodymą pervesti pavedime nurodytą sumą iš įmonės sąskaitos į lėšų gavėjo sąskaitą. Sąskaitoje esančiais pinigais įmonė atsiskaito su tiekėjais, sąskaitiniais pinigais įmonė sumoka mokesčius. Gaudami grynuosius pinigus darbo užmokesčiui už antrąją mėnesio pusę ūkio subjektai privalo kartu duoti bankui dokumentus išskaičiuotiems mokesčiams į biudžetą ir socialinio draudimo įmokoms pervesti. Kasdien iš Vilniaus banko įmonė gauna Banko išrašą, kuriame atvaizduotos visos tos dienos operacijos- pinigų gavimai ir išmokėjimai iš sąskaitos banke. Šis dokumentas parodo, kokia pinigų suma disponuoja įmonė po kiekvieno gavimo ar išmokėjimo.

Įmonė trumpalaikių ir ilgalaikių paskolų neturi.

3. Atsiskaitymų apskaita
3.1 Atsiskaitymų su tiekėjais apskaita

UAB “Biržietiška aibė” atsikaitymų apskaita dalinai kompiuterizuota. Buhalterija gauna iš parduotuvių suvestines pagal tiekėjų pavadinimus, už kiek nupirkta prekių, važtaraščiai (priedas 10). Įmonės skolos tiekėjams padidėjimas apskaitomas balansinės skolintojų nuosavybės sąskaitos Nr.450.

Parduodant produkciją pildomos sąskaitos faktūros (priedai 12,14), prie jų pridedami pirkimo važtaraščiai (priedai 13,15).

(priedas 11)
3.2 Atsiskaitymų su pirkėjais apskaita

Trumpalaikės pirkėjų skolos- ne vėliau kaip per einantį po ataskaitinių finansinių metų ataskaitinį laikotarpį gautinos iš pirkėjų skolos. Skolos įmonei, arba gautinos skolos- tai trečiųjų asmenų piniginiai įsiskolinimai, įsipareigojimai įmonei.

UAB “Biržietiška aibė” produkciją įsigiję vartotojai su įmone atsiskaito grynais pinigais (apie 50% vartotojų) arba produkciją įsigyja skolon (50%).

Perkant produkciją pirkėjui išrašoma sąskaita faktūra (priedai 12-15), o suma įrašoma į 240 sąskaitą. Vėliau už produkciją atsiskaitoma pavedimais.

Atsiskaitymų su pirkėjais apskaita dalinai kompiuterizuota. Įmonės buhalterija gauna iš kiekvieno padalinio, kepyklos, parduotuvių suvestines, pagal pirkėjų pavadinimus, už kokią sumą parduota prekių kiekvieną mėnesį (priedai 16-18).

3.3 Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaita

Dalis įmonės piniginių lėšų būna ne tik sąskaitoje ar įmonės kasoje, bet ir pas vadinamuosius atskaitingus asmenis. Tai įmonės darbuotojai, kurie gauna iš įmonės kasos pinigų įvairioms išlaidoms apmokėti. Vėliau jie pateikia įmonės vadovams dokumentus, patvirtinančius, kad jie padarė tam tikras pinigų išlaidas.

Atsiskaitymams su atskaitingais asmenimis skirta 255 sąskaita. Per vasario mėnesį nebuvo pateikta avansinė apyskaita.

Atskaitingų asmenų suvestinė (priedas 19).

Didžioji knyga (priedas 20)

4. Darbo ir darbo užmokesčio apskaita
UAB “Biržietiška aibė’ taikomos 2 darbo apmokėjimo formos: 1) pagal išdirbtą laiką (etatas); 2) pagal išdirbį. Administracijos darbuotojai gauna nustatytą mėnesinį atlygį. Darbo užmokestis gali būti atiduodamas grynais pinigais per kasą arba pervedama į darbuotojo bankinę sąskaitą. Atlyginimas mokamas du kartus per mėnesį. Premijos mokamos iš darbo apmokėjimo lėšų. Esant pažeidimams už darbą, grobstymams ir kitais atvejais, direktoriaus nutarimu, premija nemokama.

Mokėjimo darbo ciklas prasideda pirminių darbo užmokesčio dokumentų pildymu. Įmonėje pildomas Darbo laiko apskaitos žiniaraštis (priedas 21). Vadovaujantis šiais žiniaraščiais nustatoma, kiek laiko išdirbo kiekvienas darbuotojas. Kiekvienam darbuotojui priklausantis darbo užmokestis apskaičiuojamas mokėjimo žiniaraštyje. Tai dokumentas skirtas darbuotojų priskaitytiems už darbą atlyginimams apibendrinti ir išskaitymams atvaizduoti. Iš bendrovės dirbančiųjų darbo užmokesčio išskaitoma: fizinių asmenų pajamų mokestis (DU-NM)*33%, 3% privalomojo soc.draudimo, gyvybės draudimo, alimentai, avansas už I mėnesio pusę. Įmonė pasidaro priskaitymų ir atskaitymų pagal kodus suvestinę (priedas 22), ir paskirsto išlaidas pagal struktūrinius padalinius (priedas 23).

Mokėjimo už darbą žiniaraščio duomenys keliami į Tiesioginių bei Netiesioginių gamybos išlaidų žurnalus. Vėliau sumos keliamos į didžiąją knygą.

Be mokesčių, kuriuos samdomi darbininkai moka valstybei iš savo darbo užmokesčio, darbdavys taip pat privalo mokėti tam tikrus mokesčius savo samdinių vardu- tai 31% dydžio socialinio draudimo mokesčiai, kurie mokami nuo priskaitytos užmokesčio sumos ir 0,2% į garantinį fondą.

Su valstybine mokesčių inspekcija bei Sodra atsiskaitoma negrynais pinigais per banką. Su šiomis institucijomis įmonė atsiskaito kiekvieną mėnesį (priedai 24-26). Neatsiskaičius laiku, įmonė patirtų papildomas išlaidas.

Nepaisant to, kad mokėjimo žiniaraštyje fiksuojami duomenys apie sumokėjimą už darbą, jame neįmanoma sukaupti informacijos apie užmokestį kiekvienam darbuotojui per ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu, šie duomenys yra būtini, nustatant darbuotojams įvairių pašalpų, išmokų dydį. Todėl tam yra naudojamos Asmeninės darbuotojų mokėjimo už darbą kortelės. Išmokėtai sumai pagal mokėjimo žiniaraštį išrašomas kasos išlaidų orderis.

Darbo užmokesčio paskirstymas išlaidų objektams pagal padalinius, tai kepykla, parduotuvė, administracija, konditerijos cechas.

Vidutinis darbo užmokestis. Įmonė apskaičiuoja dirbančiojo pagal darbo sutartį darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kurio pagrindu apmokama už kasmetines atostogas,išmokama išeitinė pašalpa. Į vidutinį darbo užmokestį: užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal tarifinius atlygius, mėnesines algas, nukrypimai nuo normalių darbo sąlygų.

Darbo užmokesčio apskaičiavimas už atostogas. Skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis: trijų paskutinių mėnesių faktiško uždarbio bendra suma dalijama per tą laikotarpį faktiškai dirbtų dienų. Gautas vidutinis darbo užmokestis dauginamas iš darbo dienų skaičiaus, suteiktų atostogų laikotarpyje.

Už pirmas 2 ligos dienas moka darbdavys iš įmonės lėšų, už likusį moka Sodra 85% kompensuojamo darbo užmokesčio.

UAB “Biržietiška aibė” moka šiuos mokesčius:

1. Fizinių asmenų pajamų mokestis, sąskaita 4704

2. Socialinis draudimas, sąskaita 472

3. Pridėtinės vertės mokestis – 4701

4. Kelių mokestis – 4702

5. Nekilnojamo turto mokestis – 4703

6. Įmokos į garantinį fondą – 4706

Fizinių asmenų pajamų mokestis mokamas pagal fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą. Pajamų, susijusių su darbo santykiais ir kitų pajamų už įstatuose nustatytą veiką apmokestinimo tvarka tokia- atskaičius neapmokestinamąjį minimumą taikomas 33% tarifas.

Valstybinis socialinis draudimas – tai valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikiant apraustiesiems LR gyventojams taip pat ir įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo nustatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ar kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. 27% socialinio draudimo ir 3% sveikatos draudimo už kiekvieną darbuotoją privalo mokėti darbdavys, 3% socialinio draudimo moka pats darbuotojas. Sodrai pristatomi dokumentai:

 Forma 3-SD-“Pranešimas apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 200_metų I ketvirtį” (priedas 24);

 Forma 4-SD-“Perduodamų į VSDF miesto (rajono) skyrių dokumentų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestras” (priedas 25)

 Forma 4-“Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinė ataskaita” (priedas 26).

Kelių mokestis pradėtas rinkti nuo 96 01 01. Kelių mokestį moka nuo realizavimo pajamų taikydama 0,3% tarifą. Mokestį įmonė privalo sumokėti pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui iki kt. mėnesio 25d.

Pridėtinės vertės mokestis mokamas nuo visų prekių gamybos, atliekamų darbų, teikiamų paslaugų procese sukurtos ir realizuotos pridėtinės vertės. PVM deklaracija (priedas 27) pateikiama mokesčių inspekcijai iki kito mėnesio 25 d. ir iki kito 25 d. pervedamas mokestis.

Pelno mokesčio tarifas 29% apmokestinamojo pelno (nuo bendrųjų pajamų). Įmonė dirbo nuostolingai, todėl pelno mokesčio nemoka.

Nekilnojamo turto tarifas – 1% nekilnojamo turto mokestinės vertės. Mokesčio apyskaitą pateikia iki kitų metų kovo 1 d. Mokestis mokamas po ¼ metinės sumos, pasibaigus ketvirčiui per 25 dienas.

7. Gamybos aptarnavimo apskaita
Kepyklos apskaita kompiuterizuota. Žaliavos į sąnaudas nurašomos pagal technologines korteles. Žaliavos užpajamuojamos ir nurašomos įsigijimo savikaina.

Sandėlininkė nurašė gamybai žaliavas pagal sandėlio ataskaitą duonos cechui per vasario mėnesį 1970,24 Lt. (priedas 38) “Duonos cechas. Sandėlio ataskaita”. Ši suma parodyta prie kepyklos sąnaudų (priedas 39) “sąnaudų, priskirtų 2003m vasario mėn. paradavimams ir paslaugoms ataskaitoje”.

Tiesioginėmis laikomos išlaidos, kurias galima priskirti konkretiems gaminiams.

Tiesioginės sąnaudos įmonėje apskaitomos 603 sąskaitoje. Jas sudaro: tiesioginio darbo užmokesčio, socialinio draudimo tiesioginiam užmokesčiui, garantinio fondo mokestis, pagrindinių žaliavų pagal jų rūšis gamybai sąnaudos.

Netiesioginės išlaidos negali būti priskiriamos kuriam nors konkrečiam gaminiui ar gaminių rūšiai.

Įmonėje netiesioginės gamybos sąnaudos apskaitomos 604 sąskaitoje. Jas sudaro: pakavimo medžiagos ir kitos mažaverčio inventoriaus nurašymas, pirktų prekių, skirtų perparduoti įsigijimo savikaina, atstatomas PVM mažaverčio inventoriaus nurašymas ir t.t.

Veiklos sąnaudos – 61 sąskaita: darbo užmokesčio pagalbiniams darbininkams, socialinio draudimo, garantinio fondo mokestis, ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija, elektros, šilumos, dujų, šiukšlių išvežimo, kelių mokestis.
Ateinančių laikotarpių išlaidos apskaitomos 291 sąskaitoje. Apskaitomos kiekvieną mėnesį ir proporcingai keliamos į sąnaudas. Vasario mėnesio ateinančių laikotarpių sąnaudos parodytos (40 priede).: nekilnojamo turto mokestis, licencija alkoholiui, kasos aparatų aptarnavimo išlaidos, laikraščių prenumeratos išlaidos, pastatų ir prekių draudimo išlaidos.

8. Produkcijos, darbų ir paslaugų pardavimų apskaita
UAB “Biržietiška aibė” prekės užpajamuojamos savikaina, vidinis laidavimas tarp padalinių prekės laiduojamos savikaina vidiniu važtaraščiu (priedas 28). Prekės apskaitomos periodiškai. Taikant šį būdą užtenka suskaičiuoti atsargų likučius ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei vesti prekių pirkimo apskaitą. Pačių prekių judėjimo jas parduodant registruoti sąskaitose nereikia. Visiškai užtenka pavaizduoti pirkėjų skolos padidėjimą ir pajamų uždirbimą, nereikia rodyti pačių prekių sumažėjimo.

Prekės parduodamos pagal ir pagal kasos aparatų parodymus.

Pardavimų pajamos apskaitomos 50 sąskaitoje.

Kitos pajamos įmonėje apskaitomos 52 sąskaitoje, t.y. loterijos bilietų komisiniai. 53 sąskaitoje apskaitomos banko palūkanos, gautos remiamos lėšos iš darbo biržos.

9. Kapitalo ir rezervų apskaita
2002 sausio 1 d. įmonės įstatinis kapitalas sudarė 3500000 Lt. Kadangi įmonė eilę metų dirbo nuostolingai pagal Akcinių Bendrovių įstatymą akcininkas AB “Mažeikių nafta” 2002 balandžio 4 d. patirtų nuostolių sumai 903750 Lt priėmė sprendimą sumažinti kapitalą.

Šiuo metu įmonės akcinį kapitalą sudaro 2596250 Lt. Kapitalo apskaitai skirta 30 sąskaita.

Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 259625 paprastąsias vardines akcijas.

Kadangi įmonė dirba nuostolingai įmonėje rezervai nesudaromi.

10. Periodinė atskaitomybė
Ketvirtinė finansinė atskaitomybė

Uždaroji akcinė bendrovė “Biržietiška aibė” be metinės finansinės atskaitomybės rengia tarpinę – ketvirtinę finansinę atskaitomybę. Ją sudaro: Balansas, Pelno (nuostolio) ataskaita, Ilgalaikis materialus turtas.

Duomenys ketvirtinei finansinei atskaitomybei imami iš didžiosios knygos.
Metinė finansinė atskaitomybė

Verslininkai, investuotojai daug dėmesio skiria finansinei atskaitomybei, kurios duomenimis vadovaudamiesi priima atitinkamus sprendimus. Pirmiausia apskaitoje turi tiksliai atsispindėti turtas, kuriuo disponuoja įmonė, savininkų, nuosavybė, įsipareigojimai bei įmonės finansinė būklė. Laikantis šių reikalavimų, duomenys apskaitoje formuojami pagal kaupimo principą. Ūkinės operacijos apskaitoje yra fiksuojamos tuo metu, kai jos atliekamos neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.

Įmonės finansinė atskaitomybė turi būti rengiama laikantis įmonės tęstinumo principo. Atskaitomybėje pateikta informacija turi būti aiški, suprantama ir tinkama, taip pat patikima ir neutrali. Siekiant, kad finansinės ataskaitos atliktų pagrindinę funkciją, jose pateikiama informacija turi būti palyginama ne tik su praėjusio laikotarpio duomenimis, bet ir su kitų įmonių finansinėmis ataskaitomis.

Atskaitomybė klasifikuojama:

Pagal paskirtį: finansinė, mokestinė, statistinė, specialios paskirties.

Pagal turinį ir periodiškumą: metinė, ketvirtinė mėnesinė, savaitinė.

Pagal skelbimo pobūdį: privaloma viešai skelbti, neprivaloma viešai skelbti.

Pagal apimtį: pilnoji, sutrumpintoji.

UAB “Biržietiška aibė” teikia pagal galiojančius įstatymus sutrumpintą finansinę atskaitomybę.

Pagal LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą Lietuvos įmonės išoriniams vartotojams pateikia keletą finansinės atskaitomybės formų: balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaitą, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą bei paaiškinamąjį raštą.

Balanse (priedas 41) pateikiama informacija apie įmonės disponuojamą turtą, savininkų nuosavybę bei jos įsipareigojimus. Šioje formoje duomenys pateikiami ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Remiantis balanso duomenimis galima nustatyti, kokiu turtu disponuodama įmonė uždirbo ataskaitinio laikotarpio pelną, įvertinti turto likvidumo laipsnį ir įmonės finansinį manevringumą.

Pelno (nuostolio) ataskaitoje (priedas 42) pateikiami duomenys, pagal kuriuos galima spręsti apie įmonės veiklą per tam tikrą laikotarpį. Remiantis šiais duomenimis, ne tik galima įvertinti įmonės veiklą per ankstesniuosius laikotarpius, bet ir pagrįstai prognozuoti, kiek bus efektyvi būsimoji veikla bei kokios bus piniginės įplaukos. Ataskaitoje informacija pateikiama įvairiais aspektais, atskirai atspindimos pagrindinės ir nepagrindinės veiklos pajamos bei sąnaudos. Pelno (nuostolio) ataskaitoje turi būti išskirta keletas pagrindinių elementų: pajamos, sąnaudos, pagautė ir netekimai.

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje (priedas 43) pateikiami duomenys apie sukauptą įmonės ataskaitinio laikotarpio pradžios nepaskirstytą pelną, ataskaitinių metų grynąjį pelną, išmokėtų arba paskelbtų dividendų sumas. Ataskaitos pabaigoje nustatomas nepaskirstytojo pelno likutis, kuris pereina į kitą ataskaitinį laikotarpį.

Paaiškinamasis raštas (priedas 44). Tai neatsiejama metinės finansinės atskaitomybės dalis. Jame pateikiama informacija, susijusi su kitomis atskaitomybės formomis, bet jose neatsispindi. Papildoma informacija paaiškinamajame rašte gali būti pateikiama pastabose, pažymose.

Pažymos, kurias pildo įmonė:

Ilgalaikis materialus turtas (priedas 45)

Kapitalo būklė (priedas 46)

Įmonės skolų būklė (priedas 47)

Sukauptos pajamos; Ateinančių laikotarpių sąnaudos (priedas 48)

Sukauptos sąnaudos; Ateinančių laikotarpių pajamos (priedas 49)

Finansiniai ryšiai su įmonės vadovais (priedas 50)

Finansinės investicinės veiklos rezultatai (priedas 51)

Įmonės teisės ir įsipareigojimai, neatspindėti balanse (priedas 52)

Metinė finansinė atskaitomybė turi būti pateikta iki kitų metų spalio 1 d.

Kadangi įmonė didžiausias pajamas gauna iš prekybos statistikos departamentui pateikia metinę mažmeninės prekybos apyvartos formą PR-15 metinė (priedas 53), PP-07, F-01 ketvirtinė įmonės, mažmeninės prekybos įmonės ataskaita PR- 05 mėnesinė, darbo apmokėjimo ataskaita DA- 03 metinė.

11. Įmonės finansai
Įmonėje dirba: vyr. Finansininkas, buhalteris ir buhalteris- kasininkas. Kiekvienam buhalteriui parengti pareigybiniai nuostatai (priedas 54).
Kiti įmonėje mokami mokesčiai. Nekilnojamojo turto mokestis apskaičiuojamas vieną kartą į metus iki kovo 1 d. šis mokestis mokamas 1% nuo nekilnojamo turto vertės. Paskirstomas ketvirčiais. (priedas 55)

Mokestis už aplinkos teršimą mokamas 2 kartus metuose (kas pusmetį), pagal galiojantį mokestinio laikotarpio tarifą, pagal sunaudotą kuro kiekį. (priedas 56).

Rašykite komentarą

-->