Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Apskaita biudžetinėse įstaigose

Autorius: Felicija

Biudžetinės įstaigos vadovo pagrindinės funkcijos

Biudžetinių įstaigų vadovas turi atsižvelgti į biudžetinės įstaigos veiklos ypatumus, atliekamų funkcijų apimtis, įgyvendinamų programų sudėtingumą ir įvairovę, darbuotojų ir struktūrinių padalinių skaičių ir į kitus svarbius veiksnius. Pagrindinės vadovo funkcijos: paskirti buhalterinės apskaitos tvarkytoją, parinkti buhalterinės apskaitos politiką ir patvirtinti sąskaitų planą, patvirtinti asmenų, kuriems suteikiama teisė rengti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius, taip pat nurodyti asmenis kurie yra atsakingi už tinkamą dokumentų įforminimą, užtikrinti reikiamą darbuotojų skaičių buhalterinei apskaitai tvarkyti, nustatyti įstaigos darbuotojų atsakomybę už ūkinių operacijų atlikimą ir kitus tam tikrus darbus, sudaryti sąlygas tobulinti, o prireikus ir pertvarkyti buhalterinės apskaitos sistemą, įsigyti naujas programas ir kitas priemones apskaitai tvarkyti, kelti apskaitą tvarkančių darbuotojų kvalifikaciją, užtikrina, kad numatomi priimti sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, taip pat dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims pagal kompetenciją būtų derinami su darbuotoju, atsakingu už išankstinę finansų kontrolę, taip pat priima kitus sprendimus, susijusius su buhalterinės apskaitos organizavimu.
Biudžetinių įstaigų kasinės išlaidos ir jų apskaita

Biudžetinių įstaigų kasinės išlaidos – tai įstaigų ir organizacijų piniginės lėšos, apmokėtos iš sąskaitų banke arba išmokėtos grynaisiais pinigais iš kasos.

Kasinių išlaidų analitinė apskaita tvarkoma pagal kiekvienos programos sąmatose numatytus ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus. Šios išlaidos kaupiamos kiekvieną mėnesį nuo metų pradžios. Kasinėms išlaidoms apskaityti balansinės sąskaitos nėra. Kiekviena biudžetinė įstaiga pasirenka kasinių išlaidų apskaitos būdą. Pats paprasčiausias būdas yra kasinių išlaidų fiksavimas analitinės apskaitos kortelėse, kuriose iš pirminių dokumentų pagal atskirus ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus registruojamos kasinės išlaidos.

Kasinių išlaidų apskaitos kortelėje kaupiami vienos sąskaitos duomenys. Šios kortelės duomenys perkeliami į formos Nr. 2 Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą skiltį Kasinės išlaidos.

2. UŽDUOTIS
Vilniaus miesto S. Daukanto gimnazija 2008 m. vasario mėn. atliko tokias kasos operacijas:

1. Sąskaitos išrašas, čekis.

Gavo į kasą iš sąskaitos 33240 Lt

Gavus lėšas iš sąskaitos banke į kasą, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 120 Biudžetinės lėšos kasoje 33240 Lt.

K 100 Įstaigos lėšos 33240 Lt.

2. Mokėjimo žiniaraštis Nr. 85, kasos išlaidų orderis.

Išmokėjo iš kasos 33240 Lt.

Daromas toks buhalterinis įrašas:

D 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį 32790 Lt.

D 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis 450 Lt.

K 120 Biudžetinės lėšos kasoje 33240 Lt.

3. Sąskaitos išrašas, čekis.

Gavo į kasą iš sąskaitos: 29620 Lt.

Gavus lėšas iš sąskaitos banke į kasą, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 120 Biudžetinės lėšos kasoje 29620 Lt.

K 100 Įstaigos lėšos 29620 Lt.

4. Kasininko ataskaita, mokėjimo
žiniaraštis Nr. 46, kasos išlaidų orderis.

Daromas toks buhalterinis įrašas:

D 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį 29620 Lt.

K 120 Biudžetinės lėšos kasoje 29620 Lt.
Lėšų judėjimo operacijas registruojame kaupiamajame žiniaraštyje (šiuo atveju operacijas registruojame kasos operacijų kaupiamajame žiniaraštyje pusl. 4)

Pasibaigus mėnesiui kaupiamajame žiniaraštyje suskaičiuojamos sąskaitos 120 „Biudžetinės lėšos kasoje“ debeto ir kredito apyvartos ir apskaičiuojamas mėnesio pabaigos likutis (pusl.4)

Likutis kovo mėn. 1 d. 62860 – 62860 = 0 Lt.

3. UŽDUOTIS
Darbuotojams darbo užmokestis mokamas darbo metu ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o esant raštiškam darbuotojo prašymui – ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Konkretūs terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Mokant darbuotojams atlyginimą, gali būti taikoma avansinė ir neavansinė tvarka. Darbuotojams atlyginimai išmokami vieną arba du kartus per mėnesį. Tai priklauso nuo šalių susitarimo. Už pirmąją mėnesio pusę mokamas avansas, o už antrą mėnesio pusę išmokama tiksliai apskaičiuota suma, atėmus jau išmokėtą avansą (šioje užduotyje mes skaičiavome avansą 30 %, žiniaraštis planiniam avansui pusl. 6) ir visus priklausančius išskaitymus. Avanso suma rašoma litais be centų..

Kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, skaičiuojamas darbuotojų atlyginimas. Iš priskaičiuoto kiekvienam darbuotojui atlyginimo daromi Lietuvos Respublikos įstatymais numatyti išskaitymai: gyventojų pajamų mokestis (24%), įmokos socialiniam draudimui (3%) išskaitymai pagal vykdomuosius raštus bei kiti išskaitymai darbuotojų prašymu.

Darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką priskaičiuojamas vieną kartą per mėnesį sudarant priskaitymo – išmokėjimo žiniaraštį (pusl. 7). Darbuotojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo diena, darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal įstaigos darbo grafiką; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.

Ligos pašalpa, moka darbdavys už 2 pirmąsias sirgtas kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. O iš Valstybės socialinio draudimo fondo lėšų, ligos pašalpa mokama, 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio, ir ši pašalpa negali būti mažesnė už prieš nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

Apie priskaitytą darbo užmokestį ir išskaitymus iš jo buhalteriniai įrašai daromi darbo užmokesčio suvestinėje. Ši suvestinė susideda iš: priskaityto darbo užmokesčio (čia registruojami visi priskaitymai iš priskaitymo-išmokėjimo žiniaraščių), atskaityta iš darbo užmokesčio (čia registruojami visi išskaitymai iš priskaitymo-išmokėjimo žiniaraščių), suvestinė (čia susumuojami vertikaliai ir gaunamos bendros visų priskaitymų ir išskaitymų sumas pagal atskiras rūšis. Šios sumos perkeliamos į suvestinę).

4. UŽDUOTIS
Vilniaus Ąžuolyno gimnazijos direktoriaus įsakymu mokytojas K. Augulis komandiruojamas į Šiauliuose organizuojamą seminarą 2008 m. vasario 9-12 dienomis

Apskaičiuojame komandiruotės išlaidas :

MGL =130 Lt.

Vienai dienai 10% nuo MGL.

4*(130*10%)=52 Lt.

Daromas buhalterinis įrašas :

D 200 išlaidos iš biudžeto 52 Lt.

K 160 atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis 52 Lt.

Surašome avansinę apyskaitą (pusl. 11)

Šiaulių m. Gabijos gimnazijos mokytoja D. Silienė direktoriaus įsakymu 2008 m. vasario 10-11 dienomis komandiruojama į Kauno Saulės gimnazijoje organizuojamą mokinių darbų konkursą.

Apskaičiuojame komandiruotės išlaidas:

MGL =130 Lt.

Vienai dienai 10% nuo MGL.

2*(130*10%)=26 Lt.

Daromas buhalterinis įrašas :

D 200 išlaidos iš biudžeto 26 Lt.

K 160 atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis 26 Lt.

Surašome avansinę apyskaitą (pusl. 12)
Tarnybine komandiruote laikoma darbuotojo išvykimas tam tikram laikui įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens siuntimu atlikti numatytomis sąlygomis tarnybinį pavedimą ne nuolatinėje darbo vietoje. Siuntimas į komandiruotę įforminamas vadovo arba jo įgalioto asmens įsakymu (potvarkiu), kuriame nurodomas komandiruotės tikslas, vietovė ir trukmė. Pagal tarnybinių komandiruočių apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles apmokamos yra šios komandiruotės išlaidos:

1. dienpinigiai – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už įsakyme ar potvarkyje nurodytą komandiruotės laiką (MGL 130,00 Lt);

2. gyvenamojo ploto nuomos išlaidos;

3. kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo iš jos į nuolatinę darbo vietą visų rūšių transporto priemonėmis, išskyrus lengvuosius automobilius taksi, transporto išlaidos;

4. komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos, atsižvelgiant į komandiruotės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir įstaigos patvirtintas degalų sunaudojimo normas atitinkamai transporto priemonei pagal atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų), jeigu į komandiruotę buvo važiuojama įstaigos transporto priemone, išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone arba komandiruoto darbuotojo transporto priemone. Įsakyme ar potvarkyje būtina nurodyti transporto priemonės markę ir modelį. Komandiruoto darbuotojo automobilio naudojimo komandiruotės tikslams tvarką nustato valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;

5. ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos;

6. vykstant į konferenciją, simpoziumą, parodą ar kitą renginį, – registravimosi renginyje mokesčio ar bilietų į renginį pirkimo išlaidos.

Visos komandiruotės išlaidos atlyginamos tik tais atvejais, kai pateikiami jas įrodantys dokumentai.

K. Auguliui apmokėsim tik dienpinigius. Avanso apyskaita (pusl.11).

Šiaulių m. Gabijos gimnazijos mokytoja D. Silienė sausio 10 – 11 dienomis komandiruojama į Kauno Saulės gimnazijos organizuojamą mokinių darbų konkursą. Jai apmokėsim tik dienpinigius. Avanso apyskaita (pusl. 12)

LITERATŪRA
1. PETRAUSKIENĖ, Kazimiera; Apskaita biudžetinėse įstaigose. Mokomoji knyga – Vilnius: VILNIAUS KOLEGIJA, 2007- 214 p. ISBN 978-9955-519-73-7 .

2. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Valst. Žinios, 2002 Nr.73-3085.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 balandžio 29 d. Nr.526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“

4. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2006 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas 2005 m. gruodžio 8 d. Nr.X-435.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-29 nutarimas Nr. 650 „Dėl darbuotojų ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ Valst. Žinios, 2003. Nr.52-2326.

Rašykite komentarą

-->