Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Aplinkos tarša

Autorius: Justinas

Aplinkos tarša


1. RŪGŠTŪS LIETŪS. Juos sukelia rūgščios dujos (azoto deginiai, sieros dvideginis), kurias į orą išmeta gamyklos, automobiliai. Nuo rūgščių lietų žūsta upių, ežerų gyvybė, miškai.

2. Kai kuriuos miestus gaubia užterštas oras – SMOGAS. Jis susidaro dėl transporto ir gamyklų taršos.

3. VANDENYNŲ TARŠA. Iš tanklaivių per avarijas išsilieja nafta. Dėl to žūsta žuvys, paukščiai ir kiti gyvūnai.

4. VIDAUS VANDENŲ TARŠA. Gamyklų, miestų nutekamieji vandenys, netinkamai naudojami chemikalai žemės ūkyje nuodija, teršia ežerus, upes.

Rūgštūs lietūs

Neutralaus vandens pH yra 7 pH nurodo medžiagos rūgštingumą ar šarmiškumą ir svyruoja nuo 0 iki 14. „Švarus“ lietus yra natūraliai šiek tiek rūgštus, jo pH yra apie 5,6, kadangi vanduo ore reaguoja su anglies dioksidu ir sudaro angliarūgštę. Lietus laikomas rūgščiu tuomet, kai jo pH mažesnis nei 5 (tai reiškia, kad jis yra beveik 10 kartų rūgštesnis nei „švarus“ lietus).

Rūgštūs lietūs susidaro dėl anglimi ar mazutu kūrenamų katilinių, elektrinių, metalo pramonės. Itin kenkia į orą išmetamos transporto dujos bei deginamas kuras. Nuodingos dujos susidaro išsiveržus vulkanams, išsiskiria pelkėtose vietose ir pan.

Koks rūgštaus lietaus poveikis?

• Rūgštus lietus didina ežerų, šaltinių rūgštingumą, dėl to žūva vandens organizmai. Taip pat žūna varlės ir kiti gyvūnai.

• Rūgštus lietus didina dirvos ir gruntinio vandens, kurį mes geriame, rūgštingumą.

• Dėl rūgščių lietų žūva daug miškų.

• Rūgštūs lietūs ardo pastatus, paminklus, akmeninius meno kūrinius.

• Manoma, kad rūgščios dalelės sukelia nemažai kvėpavimo problemų.

Smogas

SMOGAS – tai ore tvyrančių teršalų migla, kurią galime matyti paprasta akimi. Ji panaši į rūką. Dažniausiai toks „teršalų rūkas“ susidaro virš pramonės centrų, didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja.

Jei vėjas yra pakankamai didelis, teršalai nesikaupia vienoje vietoje – jie yra išsklaidomi. Kalnuotose vietovėse arba daubose vėjo įtaka yra žymiai mažesnė, todėl smogas dažniau pasitaiko virš daubose įsikūrusių didmiesčių.

Pirmiausia nukenčia kvėpavimo organai. Teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles. Sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms. Žmonės dažniau pradeda sirgti bronchitu, plaučių uždegimu, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga ir pan. Be to, užterštas oras dirgina akis, nosį, burną. Padidėja alergijos

tikimybė. Per ilgą laiką teršalai gali paskatinti vėžines, širdies bei kraujagyslių ligas. Jautriausi smogui yra vaikai ir asmenys, sergantys kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Baltijos jūros tarša


Dabar Baltijos jūros tarša tiesiogiai nėra pavojinga gyviesiems organizmams ir žmonių sveikatai. Tačiau nesiimdami priemonių ekologinės katastrofos neišvengsime.

Pesticidai augina dumblius

Nustatyta, kad į Baltijos jūrą patenka vis daugiau sunkiųjų metalų ir pesticidų. 2003 m. daugiausia fosforo į jūrą išmetė Lenkija (18 730 t). Lietuva – aštunta. Pagal azoto išmetimą pirmauja Lenkija (229 990 t), Lietuva – septinta iš devynių valstybių. Pasak specialistų, 80 proc. visų teršalų į jūrą patenka iš sausumos – per nuotekų vamzdžius.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->