Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Apie valiutos atsiradimą

Autorius: Saulė

Naujosios valiutos atsiradimas užtruko daugelį metų. 1957 m. Romos sutartis bendrąją Europos rinką paskelbė Europos tikslu, siekiant didinti ekonomikos klestėjimą ir prisidėti, prie glaudesnės nei kada nors buvusios “Europos tautų sąjungos”. 1986 metų Vieningosios Europos Aktas ir 1992-ųjų Europos sąjungos sutartis rėmėsi tuo ir įkūrė Ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), taip padėjo pagrindus vieningai valiutai.

1999m. sausio 1d. vienuolikoje Europos Sąjungos valstybių (Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Vokietijoje), kurios dalyvavo trečiajame Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etape, atsiskaitymams negrynaisiais pinigais buvo įvesta bendra valiuta – euras (EUR). Europos valiutos vienetas ECU buvo perskaičiuotas į eurą santykiu 1:1. Prie naujos valiutos neperėjo tik 4-ios ES valstybės: finansinio egzamino nesugebėjusi išlaikyti Graikija ir su nacionaliniais pinigais nepanorusios atsisveikinti Danija, Švedija ir Didžioji Britanija.

Nuo 1999m. sausio 1d. iki 2001m. gruodžio 31d. euras buvo naudojamas tik atsiskaitant negrynaisiais pinigais, o atsiskaitymams grynaisiais pinigais ir toliau buvo naudojamos EPS šalių nacionalinės valiutos.

2002m. sausio 1d. dvylikoje ES šalių (Graikija tapo 12-tąja šalimi nare,2001m. sausio 1d. pasirinkusi eurą) į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Iki 2002m. vasario 28d. apyvartoje cirkuliavo eurai ir nacionalinės valiutos. Nuo 2002m. kovo 1d. euras tapo vienintele teisėta mokėjimo priemone euro zonos valstybėse, nacionaliniai pinigai buvo keičiami pagal šalių centrinių bankų nustatytą tvarką. Žmonėms, važiuojantiems iš vienos valstybės į kitą nebereikia keisti ir mokėti keitimo mokesčių.

Ne euro zonoje euras gali būti naudojamas valstybiniais (oficialiais) ir privačiais (neoficialiais) tikslais. Oficialiais tikslais euras naudojamas kaip bazinė, oficialiųjų tarptautinių atsargų ir intervencinė valiuta, o neoficialiais – investicijoms ir finansinėms operacijoms (tarptautinių skolos vertybinių popierių ir akcijų rinkose, bankų sektoriuje), mokėjimams bei prekių ir paslaugų kainų nustatymui tarptautiniu mastu.

Lietuvai besirengiančiai tapti ES nare, o vėliau ir EPS nare, šis įvykis taip pat turi didelę reikšmę. Lietuvos prekyba vis labiau perorientuojama Vakarų kryptimi, šalies ūkis vis glaudžiau siejamas su Europos šalių ekonomika. Todėl nuo 2002m. vasario 2d. litas vietoj JAV dolerio fiksuotu kursu susietas su euru. Oficialus fiksuotas lito ir euro kursas apskaičiuotas Europos centrinio banko 2002m. vasario 1d. paskelbtą JAV dolerio ir euro rinkos santykį padauginus iš 4(buvusio lito ir JAV dolerio santykio). Tapti EPS nare ir prisijungti prie euro zonos valstybių Lietuva galės tik turėdama tvirtas rinkos struktūras, leidžiančias laikytis pagrindinių valiutos sąjungos sąlygų – kainų stabilumo ir geros fiskalinės būklės, atlikti kitus Mastrichto sutartyje numatytus griežtus kriterijus. Lietuvos banko specialistų manymu tai įvyks ne anksčiau kaip 2007-2008 metais.
1 euras (EUR) lygus (2002 01 02)

– 0,7876 Airijos svaro (IEP)

– 13,76 Austrijos šilingo (ATS)

– 40,34 Belgijos franko (BEF)

– 341 Graikijos drachmai

– 166,4 Ispanijos pesetos (ESP)

– 1936 Italijos liroms (ITL)

– 40,34 Liuksemburgo franko (LUF)

– 2,204 Olandijos guldeno (NLG)

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->