Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Apie mokymosi motyvacija

Autorius: Ignas

Įvadas

Problemos aktualumas. Motyvacija – tai veiksmų bei elgesio skatinimas, dygstantis žmogaus psichikoje.

Motyvacija yra labai svarbi, nes apima labai plačią sferą: poreikius, interesus, vertybes, pažiūras, įsitikinimus. Kartu ji veikia jausmus ir emocijas, turi įtakos charakterio formavimuisi. Esant motyvacijai, nuobodulį keičia susidomėjimas, kylantis aktyvumas, energija. ()

Motyvai – tai yra savotiški jausmų stimuliatoriai, nukreipiantys žmogaus elgesį taip, kad būtų patenkinti kurie nors poreikiai. Teigiama, mokymesi du svarbiausi motyvai galėtų būti tokie: džiaugimasis darbu ir domėjimasis dalyku. Kuo šie motyvai stipresni, tuo vaikui lengviau sekasi mokytis.


Sėkmė yra viena iš svarbiausių motyvacijos sąlygų. Vaikui noras mokytis kyla tada, kai mokykloje jį supa gera emocinė aplinka, jei nepervargsta, dažnai patiria sėkmės ir bendradarbiavimo su kitais džiaugsmą. Tad labai svarbu išanalizuoti mokymosi motyvus, nes ,,siekdami formuoti teigiamą požiūrį į mokymąsi, pirmiausia turime žinoti faktišką mūsų mokinių požiūrio lygį, žinoti, kurie į mokymąsi žiūri teigiamai, kurie indeferentiškai ar priešingai” (Juška, 1977) ir tada galvoti, kaip galima padėti mokiniams suformuoti tą teigiamą požiūrį į mokymąsi. Todėl šiame darbe bus atskleista, kas svarbiausia turėtų būti, kad vaikas turėtų norą mokytis.

Tyrimo objektas – mokymosi motyvai.

Tyrimo tikslas – suvokti specialiųjų poreikių mokinių mokymosi motyvaciją.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokymosi motyvų sampratą ir sandarą.

2. Išsiaiškinti mokymosi motyvų klasifikaciją

3. Išanalizuoti motyvų veiksmingumą

4. Ištirti spec. poreikių mokinių mokymosi motyvus

Tyrimo metodas – mokslinės literatūros apžvalga ir anketinė apklausa.


1. Mokymosi motyvai

1.1. Mokymosi motyvų samprata

Motyvai, būdami vidine mokymosi bei išmokimo paskata, sukelia kryptingą aktyvumą. Kiekvienas žmogaus veiksmas, veikla yra motyvuota. Ir mokymasis esti motyvuotas, skatinamas reikšmingų asmeninių ir visuomeninių motyvų. Mokytojui svarbu žinoti mokymosi motyvus, kad galėtų juos reguliuoti, valdyti. Mat veiklos ir bendravimo kryptingumas, intensyvumas ir net patvarumas gali būti keičiamas keičiant motyvus. Norint pakeisti aktyvumą, reikia suformuoti atitinkamą motyvaciją.

Motyvų, skatinančių mokytis, yra daug. Keletą iš jų suminėsime. Mokytis pirmiausia nuteikia tėvai, suformuodami reikalingas nuostatas (stropiai mokytis, klausyti mokytojo it t.t.). Pirmieji motyvai susieti su pačiu mokymusi (mokymosi užduočių atlikimu, klasės aplinka, nauju mokinio statusu), vėliau motyvacijai turi įtakos klasės gyvenimo interesai, užmokyklinis gyvenimas, aplinka, profesijos perspektyvos. (Jovaiša, Vaitkevičius, 1989).

1.1. Mokymosi motyvų klasifikacijos

Pasak Rupšienės (2000), mokslininkai, tirdami moksleivių mokymąsi, kėlė klausimą apie mokymosi motyvų tipus, rūšis (t.y. skirstymą pagal tam tikrus požymius). Mokymosi motyvus klasifikuoti vienu pagrindu labai sunku – pernelyg įvairi ir sudėtinga mokymosi motyvacijos sfera.

Šiuo metu gerai žinomos įvairios mokymosi motyvų klasifikacijos. Antai Jovaiša (1989) nurodo kelias klasifikacijas: 1) pagal ryšį su objektu: pirminiai (kai mokomasi dėl įdomumo, dirbama dėl funkcinio smagumo, kai laukiama sensacijų, džiaugiamasi sėkme) ir antriniai (kai skatina veikti ne pati veikla, bet pašaliniai dalykai, kaip pažadėta dovana, noras suteikti kam nors džiaugsmo); 2) pagal aktualumą: dispoziniai (nuostatos, vertybinės orientacijos, idealai, įsitikinimai) ir aktualieji: spontaniniai (kyla įvairūs norai) bei reaktyviniai (atoveiksmis į įšorinį poveikį); 3) pagal sąmoningumą: sąmoningi (kai moksleivis geba atskleisti jo mokymąsi skatinančias priežastis), mažai įsisamoninti (nuostatos) bei nesąmoningi (nesąmoningas pasidavimas grupės nuostatoms, pažiūroms).

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->