Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Antuanas de Sent – Egziuperi “Mažasis princas”

Autorius: Saulius

„ Vaikystė – tai didelė žemė, iš kurios mes visi kilę…” ( Antuanas de Sent – Egziuperi apie „ Mažąjį princą “)

Antuanas Mari Rože de Sent – Egziuperi – XX a. pirmosios pusės prancūzų rašytojas – humanistas, lakūnas. Gimė 1900m. Pietų Prancūzijoje, grafo Žano de Sent – Egziuperi šeimoje. Aviacija darė nemažą įtaką formuojantis Sent – Egziupari filosofinėms pažiūroms.Jo kūryba – savita, sąlygota lakūno patirties, glaudžiai susijusi su autoriaus išgyvenimais.

Kūriniuose itin daug autobiografinių momentų, prisiminimų, aprašymų apie draugų dramatiškas gyvenimo valandas ir herojiškus darbus. Vaizduodamas savo ar jį supusių žmonių nutikimus, Sent – Egziuperi įprasmina juos, taip atsiranda jo kūrybai būdingas filosofiškumas. Gana saviti rašytojo kūriniai žanriniu požiūriu: jų negalima aiškiai priskirti vienam kuriam žanrui.

Pirmasis Sent – Egziuperi kūrinys – novelė „ Aviatorius “, – buvo išspausdinta viename 1926 metų žurnale. Vėliau, 1929 metais, parašo romaną „ Paštas į pietus “, 1931 m. – „ Naktinis skridimas “ , už kurį autorius gavo literatūrinę „ Feminos “ premiją. 1939 metais Sent – Egziuperi parašo geriausią ir brandžiausią kūrinį – „ Žemė, žmonių planeta “. Prancūzų akademija už jį paskyrė „ Didžiąją romano premiją “ . Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui rašytojas gavo mobilizacijos lapelį ir tapo karo lakūnu, skraidė žvalgybiniais lėktuvais. Tuo metu ( 1942 m. ) parašo knygą „ Karo lakūnas “, karo metais parašytas ir kitas Sent – Egziuperi kūrinys – „ Mažasis princas “. Rašytojas žuvo vieno žvalgybinio skridimo metu, manoma, kad jo lėktuvą pašovė vokiečių aviacija, o jis pats nukrito į Viduržemio jūrą. Tai atsitiko 1944 metų liepos 31 dieną.

„ Mažasis princas “ – kūrinys, kuriame autorius įdomiai ir kondensuotai išreiškia savo mintis ir humanistinę filosofiją, nors pasakoja apie pasaulį bei žmonių santykius, matomus vaiko akimis ir apibendrintus filosofo protu. Ir visgi tai kūrinys ne vaikams, o suaugusiems, nes meniniai bei fantastiniai vaizdai čia turi perkeltinę, dažnai simbolinę prasmę, suprantamą suaugusiam, o ne vaikui. Rašytojas savo kūrinyje įdomiai derina vaiko sąmonės sukurtus vaizdinius ( pvz.: nupieštos dėžutės viduje gali būti uždaryta avelė ) su svarstymais apie tokius būties dalykus, kurie vaikui visai nesuprantami.

A. de Sent-Egziuperi grįžta į praeitį, prisimena savo ir geriausio draugo vaikystę, todėl kūrinį dedikuoja „ Leonui Vertui, kai jis buvo mažas berniukas ” (MP, p. 5).

Prieš dedikaciją A. de Sent-Egziuperi nurodo net tris pasiteisinimus, kodėl knygą skyrė suaugusiam žmogui. Antrasis jų ypač vertas dėmesio „ tas žmogus gali viską suprasti, net knygas vaikams ” (MP, p.5), t. y. suaugusysis, suprantantis net vaikiškas knygas, vertas dedikacijos. „ Jei visų šių pasiteisinimų neužtenka, tai šią knygą skiriu vaikui, kuris kitados buvo tas suaugęs žmogus. Visi suaugusieji iš pradžių buvo vaikai.

(Tik nedaugelis tai atsimena.) ” (MP, p.5). Taigi jau pasakos pradžioje vaikystė kaip idealas priešpriešinama laikui, kai žmogus suauga ir ją praranda. Užsimenama, kad vaikystė – tai vertybė, kurią būtina branginti visą likusį gyvenimą, ją atsiminti. Visas Mažasis princas – lyg vaikystės himnas, jos priminimas.
Kūrinio žanras

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->