Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Antanas Vienuolis Žukauskas

Autorius: Laima

Prieš 121 metus Anykščių valsčiuje, Užuožerių kaime, ūkininkų Julijono Žukausko ir Rozalijos Baranauskaitės-Žukauskienės šeimoje, 1882 m. balandžio 7 d. gimė sūnus Antanas.
Be jo, šeimoje augo penkios dukros. Motinos dėdės vyskupo Antano Baranausko remiamas, 1895 m. Antanas įstojo į Liepojos gimnaziją. Tėvai tikėjosi, kad sūnus taps kunigu. Tačiau šis, nejausdamas pašaukimo, baigęs keturias gimnazijos klases, išvažiavo į Maskvą ir pradėjo dirbti vaistinės mokiniu.

Maskvoje jį globojo žemietis provizorius, būsimas profesorius Petras Raudonikis. Jis padėjo Antanui įsidarbinti vaistinėje.
Trečiaisiais vaistinės mokinio praktikos metais jis išvyko dirbti į Kaukazo kurorto Železnovodsko vaistinę. Grįžęs į Maskvą 1904 m. universitete išlaikė vaistininko padėjėjo egzaminus ir vėl išvyko dirbti į pamėgtąjį Železnovodską, o vėliau persikėlė į Tbilisį. Kaukaze parašė ir savo pirmąjį kūrinį “Laiškas provizoriaus padėjėjo Jurgio Kukolio provizoriui Jonui Kurpaliui”, kuris tik 1907 m. buvo atspausdintas “Farmaceutų reikaluose”.
Be to, gyvendamas Tbilisyje A.Žukauskas 1905 m. įsitraukė į revoliucinį judėjimą. Už tai buvo caro žandarų suimtas ir 47 paras kalėjo Metechos tvirtovėje. Grįžęs į laisvę, Tbilisyje darbo nebegavo, todėl persikėlė į Vladikaukazą.
1907 m. vėl apsigyveno Maskvoje, dirbo garsioje Fereino vaistinėje, studijavo universitete farmaciją. 1910 m. gruodžio 17 d. jam buvo įteiktas provizoriaus diplomas. A.Žukauskas aktyviai dalyvavo Maskvos lietuvių susibūrimuose, drauge su kolegomis leido laikraštį “Farmaceutų reikalai”.
Maskvoje sukūrė šeimą, vedė Fereino vaistinėje mašininke dirbusią Zofiją Jackūnaitę. 1914 m. susilaukė sūnaus Stasio.
1918 m. provizorius grįžo į Lietuvą ir kartu su prov. padėjėju J.Adomėnu įsteigė vaistinę Anykščiuose. Po kelių mėnesių, bolševikams užėmus Anykščius, Vienuolis buvo suimtas. Laimei, nakčia jam pavyko pabėgti. Skubiai persikėlė į Kauną, dirbo Spaudos biure ir laikraščio “Lietuva” karo korespondentu, aprašydamas nepriklausomybės kovas bolševikų, bermontininkų ir lenkų frontuose.
1922 m. sugrįžo į Anykščius ir iš J.Adomėno perėmė vadovavimą vaistinei. 1924 m. sukūrė antrą šeimą. Vedė Latvijos lietuvaitę Leokadiją Ermušaitę. 1925 m. jiems gimė dukra Laima.
Dirbdamas ir gyvendamas Anykščiuose, Vienuolis Žukauskas labai aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Savo namuose dažnai sulaukdavo garbių svečių, o ir pats sostinėje buvo laukiamas svečias. Vasario 16-ąją jis važiuodavo į Kauną, dalyvaudavo prezidentūros rengtuose baliuose.
Visi anykštėnai pažinojo rašytoją ir labai jį gerbė. Jis buvo paprastas, jautrus kitų nelaimėms ir visada pasirengęs padėti. Karo metais priglaudė ir augino vokiečių našlaitę rusaitę, po karo augino žento brolio 2,5 m. dukrytę Ritutę, kai jos motina sunkiai susirgo. 1941 m. birželio 14 d. enkavedistai į Sibirą išvežė jo sūnų Stasį, o 1944 m. artėjant frontui, bijodami represijų, į Vakarus pasitraukė jo dukra Laima su vyru.
Per karą vaistinė sudegė. Rašytojas buvo pakviestas dėstyti rusų kalbą Anykščių gimnazijoje. Mokiniai jį mylėjo. 1947-1957 m. A.Vienuolis buvo renkamas LTSR Aukščiausios Tarybos deputatu – sovietų valdžiai buvo reikalingi visų gerbiami kultūros darbuotojai. Būdamas deputatu kovojo prieš Vilniaus krašto lenkinimą, padėjo Anykščiuose pastatyti vidurinę mokyklą, rūpinosi rašytojo J.Biliūno palaikų iš Zakopanės parvežimu į Anykščius, kraštiečiams padėdavo kuo galėdamas.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->