Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Antano Vaičiulaičio “Valentina”

Autorius: Eimantas

A.Vaičiulaitis gimė 1906 metais birželio 23 dieną Didžiųjų Šelvių kaime prie Vilkaviškio. Pradžios mokyklą lankė Vilkaviškyje. 1919- 1927 m. mokėsi Vilkaviškio “Žiburio” gimnazijoje. 1925 m. Krivulėje A. Vaičiulaitis paskelbė pirmuosius savo eilėraščius. 1927m. įstojo į Lietuvos universitetą Kaune, kur studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas ir literatūras. Baigęs universitetą trumpą laiką mokytojavo Kauno Jėzuitų gimnazijoje. 1935- 1938m. gilino prancūzų literatūros studijas Grenoblio universitete ir Sorbonoje. Grįžęs į Kauną, 1938- 1940m.

A.Vaičiulaitis Eltoje ir Teologijo- Filo- sofijos fakultete dėstė naujosios lietuvių literatūros kursą, savo akiratį plėtė dažnomis kelionėmis po Europą. 1940m. A. Vaičiulaitis pradėjo dirbti Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, Lietuvos ambasadoje Romoje. Po kiek laiko jam teko emigruoti į JAV. 1941- 1945m. dėstė Marianapolio kolegijoje lietuvių kalbą.1943 m. stojo į JAV karo tarnybą, tačiau dėl sveikatos buvo paleistas į atsargą. 1945- 1947m. redagavo Ameriką, 1947- 1951m. dėstė prancūzų kalbą Scrantono universitete. Nuo 1951m. A. Vaičiulaitis perėjo dibti į JAV Informacijos tarnybą, į Amerikos Balso lietuviškąjį skyrių ir persikėlė gyventi į Vašingtoną. A. Vaičiulaitis mirė 1992 metais.

Apie kūrinį
A.Vaičiulaičio vienintelis romanas “Valentina” buvo išleistas 1936m. Šis romanas laimėjo “Sakalo” leidyklos premiją. “Valentina” – tai subtilios meilės istorija, savo gamtiniu fonu ir impresionistiniu vaizdavimo būdu artimas I.Šeiniaus “Kupreliui”. Romane nėra aiškiai apibrėžtos vietos ir laiko. Veiksmo vieta – Kirbynės bažnytkaimis – tai ne geografinė vieta, o tik literatūrinis fonas. Laikotarpio (diktatūrinio rėžimo laikai nepriklausomoje Lietuvoje) bruožai kūrinyje neanalizuojami. Šis atsitraukimas nuo konkrečios vietos ir apibrėžto laiko romane laikytini ne silpnybe, bet psichologinės tikrovės perkėlimu į idealesnę estetinę plotmę. Toji psichologinė tikrovė – pirmosios jaunuolių meilės išsiskleidimas ir jos žuvimas – ir yra tie elementai, dėl kurių “Valentina” nesensta. Romane A.Vaičiulaitis parodo jaunuolių vidaus pasaulio grožį, žavisi Lietuvos gamta. Nors autorius ir išlaiko distanciją tarp savęs ir herojų- pasakoja trečiojo asmens vardu, bet gana dažnai susilieja su pagrindinių veikėjų mąstysena ir jausena.
“Valentina” – tai vienas iškiliausių estetinio realizmo kūrinių lietuvių literatūroje. Jis turi vietą mūsų literatūroje kaip savita tų laikų pasaulinės srovės – modernizmo apraiška.

Pagrindiniai veikėjai
Antanas. Abu herojai, Antanas ir Valentina -jautrūs, viens kitą supranta iš menkiausio judesio ar žvilgsnio, abu turi savąją pasaulio sampratą. Antanas Valentiną mato ne tokią, kokia ji yra, o tokią, kokią pats nori matyti. Jis turi susikūręs vyro ir moters santykių idealą, tačiau pirmenybė teikiama vyrams, jo siekimai egoistiški, sprendimai racionalūs. Bet tai tarsi šydas: viduje Antanas yra drovus, jautrus, geras jaunuolis, pamilęs jaunąją Valentiną. Mėgo kurti eiles, ypatingai mylėjo gamtą. Joje jis rasdavo paguodą, prieglobstį, nusiraminimą. Taip pat be galo mėgo muziką: „…muzika mane panardina kaip baltai apsitaškiusi marių vilnis: su džiaugsmu aš bėgu į ją, nardau ir esu laimingas.“

Puslapiai: 1 2

Rašykite komentarą

-->