Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Antanas Strazdas

Autorius: Aurelija

Antanas Strazdas (1760—1833)

Važiuoja poetas.

Marškonis jo sudėvėtas.

Naginėtas važiuoja poetas.

Važiuoja poetas,

Cenzūros užvarinėtas.

Taip apibūdino Strazdą E.Mieželaitis poetinėje publicistikoje. Legendinė Strazdo asmenybė žadino liaudies pasakotojų, poetų, dramaturgų, prozininkų, tapytojų, skulptorių vaizduotę. Apie jį parašyta nemažai mokslinių darbų. Norint susidaryti autentišką poeto vaizdą, pirmiausia reikia remtis archyviniais dokumentais.

Pagrindiniai archyviniai duomenys. Dokumentų apie poetą yra paskelbę V.Abramavičius, D. Butėnas, K.Korsakas, V.Vanagas, V. Maciūnas.

Svarbiausia archyvinės medžiagos dalis yra paties poeto rašyti raštai, publikuoti jo poezijos rinkinyje „Giesmė apie siratas” (1974). Ypač didelės reikšmės turi „Eksplikacija Vilniaus konsistorijai”, „Skundas Vilniaus universitetui prieš cenzūrą”, „Skundas Vilniaus cenzūros komitetui”. Tie dokumentai paaiškina daugelį Strazdo gyvenimo, asmenybės ir kūrybos aplinkybių.

Kitę dokumentų grupę sudaro dvasinės vyresnybės susirašinėjimas poetą liečiančiais klausimais. Tai įvairūs raportai, skundai, Strazdo tardymo ir trėmimo į Pažaislio vienuolyną dokumentai. Daugumas jų yra paskelbti V.Vanago monografijoje „Antanas Strazdas”. Iš tų dokumentų gerai matyti, kad Strazdui visą gyvenimą teko vaidytis su šlėktomis ir klebonais, ginti savo liaudiškus įsitikinimus, kovoti dėl duonos kąsnio ir gyvenimą baigti dideliame skurde. Jie iškalbingai liudija katalikų bažnyčios, dvasinės vyresnybės didelį priešiškumą liaudies poetui. Archyviniai dokumentai padeda atkurti gana rišlią Strazdo biografiją.

Biografija. Šiandien vis labiau įsigali nuomonė, kad poetas Antanas Strazdas gimė 1760 m. kovo 9 d. Astravo km. (dabar Margėnų km. Rokiškio raj.), prie gražaus Sartų ežero.

Apie poeto vaikystę, jaunystę neturima jokių duomenų. Mažai težinoma ir apie jo mokslo metus. Pats poetas tarnybinėje anketoje, rašytoje 1824 m., nurodė, kad yra mokęsis Kražių, Šenbergo, Ilūkstės, Daugpilio ir Polocko jėzuitų kolegijose bei Vilniaus akademijoje. Manoma, kad Vilniuje jis galėjo studijuoti 1782 – 1785 m., kada akademija jau buvo reformuota, priartinta prie gyvenimo ir pavadinta Lietuvos vyriausiąja mokykla.

1786 m. ar 1787 m. pradžioje Strazdas įstojo į Varnių kunigų seminariją, kurią baigė 1789 m. Ši mokykla Strazdui prie išsimokslinimo, įgyto jėzuitų kolegijose ir Vilniuje, nedaug bepridėjo, tik pramokė muzikos. Be to, Varniuose sustiprėjo ryšiai su Giedraičiais, ypač su Gasparu ir Juozapu, o pastarasis gana aktyviai reiškėsi lietuvių kultūriniame ir literatūriniame gyvenime.

Baigęs kunigų seminariją, Strazdas pirmuosius metus praleido Varniuose. 1790 m. jis persikėlė į Aukštaitiją. Prasidėjo labai judrus gyvenimas, kupinas konfliktų su dvarininkais ir išponėjusiais dvasininkais. Poetas nuolat kilnojosi iš vienos vietos į kitą. 1791 – 1806 m. jis kunigavo Kupiškyje, Subačiuje, Karsakiškyje, Jurgiškyje, Uoginiuose, Kupreliškyje. Vienas iš vizitatorių, charakterizuodamas Strazdą, pažymėjo, kad jis esąs sveikas ir stiprus, mokąs lietuvių, rusų, latvių kalbas, ilgiau nepabūnąs vienoje vietoje. Apie sunkią mažo rango dvasininko padėtį galima spręsti ir iš konflikto su Karsakiškio dvarponiu I.Petraševskiu, kurio bažnytėlėje Strazdas buvo 1804 m. parsisamdęs altarista. Šlėkta nevykdė sutarties sąlygų ir visaip skriaudė dvasininką. Iš archyvinių dokumentų žinome, kad Petraševskis, išplūdęs ir primušęs Strazdą, užgrobė kunigo namus, pardavė ir pragėrė jo mantą, išdarkė koplyčią ir išnešė liturginius daiktus. Po šio konflikto Strazdas beveik trejus metus nėjo

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Rašykite komentarą

-->