Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Alytaus ,,Laisvės angelas”

Autorius: Mantas

Laisvės Angelo gimimas
Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dešimtmetis iš pagrindų pakeitė ekonominį ir kultūrinį Alytaus gyvenimą.

Tuo metu intensyvus alytiškių gyvenimas jau buvo persikėlęs iš pirmojo Alytaus, ženkliau reikšdamasis suvalkinės miesto pusės senamiesčio ribose. Čia kilo svarbesnieji visuomeniniai pastatai kūrėsi mokymo įstaigos, glaudėsi poilsio ir sporto bazės. , , Dzūkų” stadione esančios teniso, krepšinio ir futbolo aikštelės traukė sportininkus, prie Nemuno įrengtos maudyklos viliojo atvykusius Alytun poilsiautojus, lankytojų laukė centrą supantys du dideli parkai.

1929 metais, žengus į antrąjį Nepriklausomybės dešimtmetį, iškilo mūsų žemiečio skulptoriaus A. Aleksandravičiaus sukurtas , , Angelo”(dar žinomas , , Laisvės”, , , Laisvės angelo” ir , , Nikės” vardais) paminklas, skirtas žuvusių už Lietuvą atminimui.

Grakštaus paminklo, siekusio net trylika metrų, postamente buvo įmontuotos metalinės lentos. Bareljefuose autorius pavaizdavo lietuvių tautos kovą su raudonuoju slibinu, pirmojo Lietuvos karininku A. Juozapavičiaus žūtį ir kritusiųjų už Tėvynės laisvę apraudojimą. Juose išsakytos mintys, tik pabrėžė skulptūroje įkūnytą paminklo idėją: atsisukęs į Kauną, tuometinę sostinę, ir aukštai rankoje iškėlęs trimitą, , , Angelas” kvietė lietuvių tautą Tėvynės sargybon. Kitoje rankoje laikomas gėlių vainikas išreiškė pagarbą kritusiems karžygiams. Visą fasadinę postamento dalį puošė didžiulis kardas, o apačią apjuosė Gediminaičių stulpai.

Paruošiamuosius darbus, vykdytus Alytaus kareivinėse, A. Aleksandravičiui padėjo atlikti II Ulonų pulko amatininkai ir kalvis. Buvo sutvarkyta paminklo aplinka: aikštė ir gretima gatvelė, išgrįstos tašytais akmenimis, aikštės kampuose iškilo keturi stiebai vėliavoms. Alytaus visuomenei , , Laisvės angelo” statyba kainavo beveik 15 tūkstančių litų.

Paminklas atidengtas 1929 metais spalio 27 – osios pusiaudienį.

,, Laisvės angelas” gražiai užpildė tarp parkų likusią erdvę ir aikštė tapo tikru miesto pasididžiavimu.

Žuvusiųjų už Tėvynės laisvę atminimui skirtas paminklas buvo lankomas vietinių gyventojų ir miesto svečių, todėl buvo rūpinamasi aplinkos ir greta esančių poilsio zonų priežiūra.

Alytaus aukštesnioji miškų mokykla, pradėjusi tvarkyti tarp Birutės, Pulko, Dariaus ir Girėno gatvių įsiterpusį natūralų pušynėlį, po kelerių metų pavertė reto grožio, visoje respublikoje garsiu K. Petrausku parku. Vėliau alytiškiai pakrikštijo jį miesto sodu.

Kūrėjas
XX a. pradžioje lietuvių skulptūroje produktyviai reiškėsi menininkas A. Aleksandravičius. Gimė skulptorius 1885 metais gruodžio 3 dieną Alytaus rajone, Gluosninkų kaime.

1914 – 1918 metai – gana vaisingas kūrybinis laikotarpis. Per tą laiką skulptorius sukūrė daugiau kaip 30 bareljefų. Daug darbų vėliau buvo eksponuojama parodose.

A. Aleksandravičiaus kūrybinis braižas susiformavo Vakarų dailės mokyklų ir vietinių skulptūros tradicijų sąveikoje ir išreiškė būdingiausias XX a. pradžios skulptūroje vyravusias tendencijas. Kūryboje persipynė klasikiniam realizmui ir natūralizmui charakteringa stilistika.

Geriausi skulptoriaus darbai yra žuvę, tačiau dalis kūrinių dabar atstatomi ir vėl sugrįžta į senąsias savo vietas. Naujam gyvenimui keliasi ir Alytaus mieste 1929 – 1951 metais stovėjusi plastiška , , Laisvės” skulptūra.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->