Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Aitvarai ir kaukai lietuvių tautosakoje

Autorius: Konstantinas

Mano referatas yra apie aitvarus ir kaukus, jų priežiūrą, charakterį ir santykius su kitomis mitologinėmis būtybėmis. Ši tema mane patraukė todėl, kad apie padarus, kurie senovėje kai kuriems žmonėms buvo tokie reikalingi, beveik nieko nežinojau. Knygų apie šias mitologines būtybes tikrai nemažai. Senovėje lietuviai kūrė apie jas įvairias sakmes. Įvairių autorių knygose randama aprašymų apie jų atsiradimą, veiklą ir net žūtį. Aš sužinojau ne tik tai, kaip aitvarą ar kauką įsigyti, kuo šerti, kaip atsikratyti, bet ir tai, kad kartais jie buvo žmonėms net pavojingi. Dabar aš žinau, kad aitvaras nuo kauko labai skiriasi ir klaida juos tarpusavyje supainioti.

Aitvaras
Tai mitinė būtybė, randama pančio, angliuko, kaiščio pavidalu. Skrisdamas aitvaras būdavo panašus į ugninį pagaikštį, šienkartę, žaltį, paukštį, o gyvenamose patalpose pasirodydavęs gaidžiu, katinu, kartais net žmogumi. Apie savo buvimą aitvaras pranešdavęs prie namų numesdamas anglies gabaliuką. Jeigu žmonės gerai jį šerdavę, prižiūrėdavę, aitvaras šeimininkams nešdavęs turtus, pieno ir kitus maisto produktus, kartais dirbdavęs ūkio darbus. Jis gyvenęs svirnuose, jaujose, kamarose ir valgydavęs tokį maistą, kurio joks žmogus nebuvo ragavęs. Žemaičiai aitvarus šerdavę koše ir kukuliais, o aukštaičiai – kiaušiniene.

Kaukas
Tai lietuvių mitinė būtybė; namų dvasia. Kaukai apibūdinami kaip barzdoti sprindžio dydžio padarai, įsivaizduojami mažais vyriškos, o kartais ir moteriškos lyties žmogeliukais. Maldų ir apeigų pagalba buvo galima pririšti prie namų, tada jie apsigyvendavę svirne ar kluone ir nešdavę šeimininkui turtus. Apie savo pasirodymą kaukas pranešdavo numesdamas kokį ženklą, dažniausiai skiedrą. Jei žmonės įsileisdavo kauką, rūpindavosi juo, šerdavo augaliniu maistu, tai jis atsidėkodamas prinešdavo vogtų grūdų, šieno, maisto produktų, dirbdavęs kai kuriuos ūkio darbus, siūdavęs batus. Kaukai dažniausiai pasirodydavo dviese.

Kaip įsigyti, kodėl ir kaip atsikratyti?
Tiek aitvarą, tiek kauką įsigyti nebuvę labai sunku. Daug sakmių ir istorijų sukurta apie aitvaro gavimą. Jose pasakojama, kad buvo įmanoma aitvarą nusipirkti, pasigauti, prisijaukinti, išsiperinti. Paprasčiausia buvo nuvykti į Klaipėdą, Rygą ar kitą didesnį miestą ir nusipirkti tą turtų nešėją. Jeigu kaimietis neturėjęs pinigų, galėjęs pasigauti ar prisijaukinti svetimą aitvarą. Tai žmonės darydavę naktį. Vienas pasiėmęs peilį įsmeigdavo jį į žemę pro kojos tarpupirštį. Pro šalį skridęs aitvaras nutūpdavo į šalia buvusius medžius. Tada buvo lengva jį pagauti. Ilgiausiai trunkantis aitvaro įsigijimo būdas buvo perinimas. Reikėjo nusipirkti juodą gaidį. Sulaukęs septynerių metų, tas paukštis dėdavęs kiaušinį. Palaikius tą kiaušinį pažastyje, iš jo išsirisdavo aitvaras. Yra žinomas ir dar vienas kelias aitvarui namuose atsirasti. Tai Mėnulio ir moters susijungimas. Jeigu vyras, šviečiant Mėnuliui, nusišlapina ir po to mylisi su moterimi – gimsta aitvaras.

Yra ir tokių pasakojimų, kuriuose aitvaras pats pasirenka šeimininką. Kartą žmogus važiavęs sau ir kaimynui aitvaro pirkti. Sau nusipirkęs, o kaimyno pinigus pasisavinęs ir parvežęs tik gylį, kuris puolė arklį. O aitvaro būta gudraus. Supratęs nedoro kaimyno klastą, jis pasivertė tuo gyliu ir taip pasiliko pas gerąjį žmogų. Gobšuoliui liko tik angliukas, iš kurio jokios naudos nebuvo.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->