Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Agresija

Autorius: Austėja

Agresija – tai individo elgesys, veiksmas ar nusiteikimas, nukreiptas į psichinės ar fizinės žalos suteikimą kitam. Agresija dažniausiai atsiranda kaip žmogaus reakcija į frustruojančią situaciją. Žmogaus pasirengimas agresyviam elgesiui vertinamas kaip sąlyginai pastovus asmenybės bruožas – agresyvumas.

Agresija – tai elgesio forma, nukreipta į kitą žmogų jo žalojimo ar įskaudinimo tikslu. Tačiau iškyla problema, nes kartais yra sunku įžvelgti tikruosius ketinimus. Juos galima interpretuoti tik susiejus agresyvius veiksmus su visu žmogaus elgesiu, nes veiksmas, padaręs žalos vienam žmogui, ne visada yra žala apskritai.

Agresija taip pat gali būti nukreipta į save. Kasdieninėje kalboje agresija dažnai vadinama smurtu ir žiaurumu.

Mano darbo tikslas – išanalizuoti agresijos priežastis remiantis įvairiomis teorijomis.
SITUACIJA

Dominykas – sunkus vaikas. Manau taip jį įvardintų dauguma Dominyką pažįstančių žmonių. Aplinkiniams sunkai suvokiama, iš kur pas vaiką tiek daug agresijos. Berniukas auga gražioje šeimoje, turi dvi nuostabias sesutes. Dominyko tėvai – išsilavinę, aukštas pareigas užimantys ir įtakingi asmenys. Jie daug dirba, todėl ne visuomet gali skirti pakankamai dėmesio vaikų auklėjimui. Todėl jie samdo auklę, kuri atsakinga už vaikų ugdymą. Nepaisant to, kad Dominykui nuo mažumės buvo skiepijamos moralinės normos, jis labai agresyviai elgiasi su aplinkiniais. Vaikas skriaudžia savo sesutes, neklauso tėvų, dažnai įsivelia į konfliktus su bendraamžiais.

Agresija – tai toks elgesys, kuris yra nukreiptas prieš kitą žmogų, gyvą būtybę arba negyvą objektą ir kuriuo siekiama sukelti diskomfortą, skausmą, arba padaryti kokią nors kitą žalą. Agresijos būna įvairios formos. Agresyvų elgesį skirtingai aiškina įvairios teorijos.
PSICHOANALITINĖS TEORIJOS

Analitinės teorijos iš esmės yra dviejų krypčių, pagal tai, kuo agresija laikoma – įgimtu instinktu ar potencialu, ar aiškinama auklėjimo ir draudimų ankstyvoje vaikystėje padaryta žala.

Teze apie įgimtus agresyvius instinktus remiasi ir elgsenos tyrinėtojas Konradas Lorenzo. Jis žmonių instinktus lygina su gyvūnų instinktais. Lorenzo manymu, agresija, kuri nukreipta į kito žmogaus fizinį sužalojimą, kyla iš kovos instinkto, kuris žmogų išskiria iš kitų organizmų. Su šiuo instinktu susijusi energija kyla spontaniškai, kaip reakcija į agresiją sukeliančius aplinkos stimulus.

Antrajai krypčiai priskirtina J. Dollardo ir kitų hipotezė, teigianti, kad agresija visuomet yra frustracijos padarinys.

Visoms koncepcijoms bendra tai, kad jos agresijai priskiria įtampą mažinantį, vadinamąjį katarsio, efektą, t.y. agresija laikoma nusiraminimu, tuo ji ir patenkinama.

Agresija kaip mirties instinktas

Froidas sukūrė pirmąją, visą asmenybę bei jos elgesį paaiškinančią teoriją. Šios teorijos pagrindas – neįsisąmoninti seksualiniai bei agresyvūs instinktai.

Sigmundo Freudo požiūriu, agresija yra įgimtas žmogaus instinktas. Destrukcijos, arba mirties, instinktą jis priešina lytiniam, arba gyvenimo, instinktui. Lytinio instinkto tikslas – palaikyti gyvybę, juo siekiama nuslopinti lytinę įtampą, o mirties instinktas siekia panaikinti bet kokią įtampą, taigi ir paties gyvenimo sąlygotą.

Mirties instinktas, susidūręs su gyvybės instinktu, nuo savęs griovimo nukreipiamas į aplinką, kur pasireiškia kaip agresija ir destrukcija.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->