Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Abraomas Kulvietis – Reformacijos idėjų skleidėjas

Autorius: Kostas

Abraomas Kulvietis kilęs iš senos turtingos lietuvių bajorų šeimos. Jo tėvas Žeimio apylinkėje turėjo didelį dvarą Kulvą. Savo vienintelį sūnų tėvas su motina labai rūpestingai auklėjo namie. Kuomet jau buvo tiek išmokslintas, kad galėjo studijuoti, jaunas Abraomas buvo išsiųstas į Krokuvos universitetą, kuris anais laikais buvo viena garsiausių ir išvis labiausiai lankomų aukštųjų mokyklų Europoje. Krokuvoje Kulva išgirdo apie plačiai po pasaulį pagarsėjusį humanistą Erazmą ir jo gilias klasikinių kalbų studijas. Jo susidomėjimas mokslu patraukė jį į Luveno universitetą Belgijoje. Čia humanizmo vado priežiūroje jis tęsė savo studijas. Su ypatingu darbštumu pasišventė graikų ir hebrajų kalbų nagrinėjimui. Be to, gilino ir lotynų kalbos žinias. Ir šiaip visa senovės kultūra domino jaunuolį. Sugrįžus Abraomui į Lietuvą, tėvas didžiavosi sūnaus dideliu išmintingumu; visų akys buvo atkreiptos i jaunąjį Kulvą, o Vilniaus vaivada Albertas Goštautas sudarė jam galimybes įvykdyti jo širdies troškimą – vykti į Italiją ir ten baigti mokslus eiti. 1536 metų pavasarį vykdamas per Prūsiją, jis sustojo Karaliaučiuje, kad įteiktų savo globėjo Goštauto laišką kunigaikščiui Albrechtui. Iš pastarojo gavo patarimą važiuojant užsukti į Vitenbergą. Erazmo įtakoje visai atsidavusiam humanistinėms studijoms jaunam Kulvai iki tol nerūpėjo religinis ginčas, kuris buvo išjudinęs ir ant kojų pastatęs beveik visą Europą. Dabar jis nusprendė vykti pas tuos vyrus, apie kuriuos visi kalbėjo, ir tiesiai iš jų susipažinti su naujai skelbiamojo mokslo charakteriu. Kelionė iš Karaliaučiaus į Vitenbergą buvo pavojinga. Kelyje jis buvo užpultas ir apiplėštas. 1536 m. gegužės 14 d. jis buvo imatrikuliuotas kaip Vitenbergo universiteto studentas, lietuvis. Greitai jį pagavo ir perėmė ta šilta religinė dvasia, kuri spinduliavo iš reformatorių Liuterio ir Melanchtono. Jo gyvenimas ir siekimai tapo susidujinti ir pagilinti; prie humanistinių studijų prisidėjo naujai užgimęs religinis tikėjimas. Liuterio įtakoje senovės rašytojai turėjo užleisti pirmą vietą Šventajam Raštui. Savaime suprantama, kad Kulvai studijuojant Vitenberge didesnės negu Liuteris įtakos jam turėjo humanistas tarp reformatorių Filypas Melanchtonas, pas kurį klausė teologinių ir klasikinių paskaitų.


Bet Kulvos studijos Vitenberge buvo sukliudytos. Mat Lenkijos karalius Zigmantas (Žygimantas Senasis), griežtas katalikas, būdamas Vilniuje, 1536 metų vasario 4 d. išleido įsakymą, kuriuo uždraudė savo pavaldiniams eiti mokslus „atskalūnų mieste“. Šis nelemtas įsakymas vertė visus studentus iš Lietuvos ir Lenkijos, tarp jų Kulva, išsibraukti iš Vitenbergo universiteto. Trumpą laiką Kulva buvo Leipcigo universiteto studentu. Bet ir šio trumpo laiko užteko susipažinti ir susidraugauti su vyru, su kuriuo vėliau susitiko Karaliaučiuje; tai buvo

Jonas Sekliucijanas iš Poznanės. Jei studijuojant Vitenberge pas Liuterį ir Melanchtoną klasikinių studijų tėvynės išsiilgimas buvo gerokai apsilpęs, tai Leipcige vėl atgijo ir sustiprėjo. Todėl iš Vokietijos Kulva išvyko į Italiją. Sienos mieste jis įgijo teisių, o gal ir teologijos daktaro laipsnį. Sugrįžus iš Italijos 1537-1538 žiemą ir pradėjus tęsti pertrauktas Švento Rašto studijas, atėjo žinia iš Lietuvos, kad Kulvos tėvas ir motina kalinami už tai, kad leido savo sūnui vykti į Vitenbergą mokytis. Ši nemaloni žinia paragino skubotai grįžti i tėvynę. Bet jau nebuvo reikalo rūpintis, kad galingasis vyskupas tėvą ir motiną išlaisvintų iš kalėjimo. Tai buvo jau padarę jų draugai. Dar Italijoje būdamas, Kulva neteko savo globėjo mecenato Goštauto, bet toliau jį globojo ir palaikė aukštesnė ir galingesnė ranka. Lietuvos sostinėje Vilniuje jam pasitaikė proga pažinti karalienę Boną. Švelnus jo išsiauklėjimas, plačios ir gausios žinios padėjo jam įgyti visišką karalienės palankumą. Ji dažnai kviesdavo Abraomą į savo rūmus. Savo užtarimu, pagalba ir įtaka ji padėjo įsteigti aukštesniąją mokyklą Vilniuje. Lietuvos didžiūnų bajorų šeimos atiduodavo savo vaikus Kulvai auklėti ir mokslinti. Tokių mokinių pas jį prisirinko daugiau kaip 60. Savo auklėtinius jis mokė senovės kalbų, bet teikė jiems ir geresnį krikščioniškosios tiesos pažinimą, kokį pats buvo įgijęs Vitenbrege. Kulva nežinojo, kas yra žmonių baimė. Drąsiai ir laisvai skelbė evangeliškąją tiesą, nurodydamas bažnyčios nukrypimus nuo Šventojo Rašto. Itin negailestingai jis plakė palaidą kunigų ir vienuolių gyvenimą. Karalienė veltui graudeno Kulvą savo pamoksluose vartoti švelnesnę kalbą: mat, nepaisant to, kad ji stipriai laikėsi senosios bažnyčios, visgi buvo tvirtai įsitikinusi, kad jaunas humanistas dėl jo didelio išsimokslinimo būtinai reikalingas Lietuvai. Bet Kulva buvo nesukalbamas. Draugų padedamas ir nieko nebijodamas, jis nesiliovė rodyti didelių Romos bažnyčios mokslo ir Švento Rašto priešingumą.

Puslapiai: 1 2

Rašykite komentarą

-->