Studijoms.lt

Kūno padėties kitimas  kitų kūnų atžvilgiu vadinamas mechaniniu judėjimu.

Judėjimo ar rimties būsena yra santikinė.

Liniją, kuria juda kūnas, vadiname to kūno judėjimo trajektorija.

Pagal trajektorijos formą judėjimas  skirstomas į tiesiaeigį ir kreivaeigį.

Judėjimas tiesia linija vadinamas tiesiaeigiu, o kreive – kreivaeigiu.

Judėjimo trajaktorija taip pat reliatyvi. Jos forma priklauso nuo kūno, kurio atžvilgiu nagrinėjamas judėjimas.

Kūnas, kurio atžvilgiu nustatoma judančio ar stovinčio kūno padėtis, vadinamas atskaitos kūnu.

Kūnas, kurio matmenų galima nepaisyti, fizikoje yra vadinamas materialiuoju tašku.

Koordinačių sistemą sudaro viena koordinačių ašis arba dvi tarpusavyje statmenos ašys, kurių kiekvienoje pasirenkama kryptis, atskaitos pradžia ir vienetinė atkarpa.

Atskaitos kūnas, koordinačių sistema ir laiko matavimo prietaisas sudaro atskaitos sistemą.

Neitas kelias – fizikinis dydis, kai kūnas per tam tikrą laiką nueina didesnį ar mažesnį atstumą.

Nueitas kelias yra lygus judėjimo trajektorijos ilgiui. [s] = 1m

Jei kūnas per betkuriuos lygius laiko tarpus nueina vienodą kelią, tai toks judėjimas vadinamas tolygiu, o jei nevienodą – netolygiu, arba kintamuoju.

Fizikinis dydis, nusakantis kūno  judėjimo spartą, vadinamas greičiu ir dažniausiai žymimas raide v.

Greitis = nueitas kelias : laikas arba v = s : t

t = s : v

s = v * t

[v] = [s : t] = 1m : 1s = 1m/s

Grieits, kurį rodo spridometras  tam tikru važiavimo momentu yra vadinamas momentiniu greičiu.

Vidutinis greitis = nueitas kelias : laikas arba V = s : t = 1m/s

Griečio pokytis per vienetinį laiko tarpą apibūdina greičio kirtimo spartą ir yra vadinamas pagreičiu.

Pagreitis = greičio pokytis : laikas

a  =  v – v0 : t = v : t = 1m/s : 1 s = 1 m/s (kvadratu)

a – kūno pagreitis; v – galinis greitis ; v0 – pradinis greitis ; t – laikas.

Laiko tarpas, per kurį kūnas apsisuka vieną kartą, yra vadinamas sukimosi periodu.

Periodas yra žymimas raide T.  Pagrindinis jo matavimo vienetas yra sekundė. [T] = 1s.

Linijinis greitis apibūdina besisukančio kūno judėjimo spartą.

Linijinis greitis v = 2 * pi * R : T

[v] = 1m/s

Kampinis greitis

Omega = posūkio kampas (  fi ) : laikas ( t ) = 1 rad : 1s = 1 rad/s

Omega = 2 * pi : T

Matematikoje centrinis kampas, atitinkantis lanką, kurio ilgis lygus apskritimo spinduliui, vainamas radianu (rad.)

INERCIJOS DĖSNIS, KURĮ SUFORMULAVO NIUTONAS :

Jeigu kūno nepaveikia kiti kūnai, jis išlaiko rimtį arba juda tiesiai ir tolygiai.

Šis dėsnis apibūdina gamtos reiškinį – inerciją ( nejudrumas, neveiklumas).

Inertiškumas – kūnų judėjimo savybė, kai kūnai išlaiko rimtį arba juda tiesiai ir tolygiai, jeigu jų nepaveikia kiti kūnai.

Masė yra kūnų inertiškumo matas. [m] =  1 kg.

Vienų kūnų poveikį kitiems fizikoje nusakome trumpiau – kūną veikia jėga.

Jėga yra kūnų greičio arba formos kitimo priežastis.

Kūno įgytas pagreitis yra tiesiogiai proporcingas veikiančiai jėgai ir atvirkščiai proporcingas kūno masei.

Pagreitis = jėga : masė.  a  =  F : m

Ši kūno pakreičio priklausomybė nuo veikiančios jėgos bei kūno masės dar vadinama antruoju Niutono dėsniu.

F = m*a

[F] = 1 kg * m/s(kvadratu) = 1 N

Kūną veikiančios jėgos didumas apskaičiuojamas dauginant kūno masę iš jo įgyto pagreičio.

Veiksmo ir atoveiksmio jėgos yra lygios, tik priešingų krypčių. ( Trečiasis Niutono dėsnis)

Kūnų formos ir matmenų pakitimas yra vadinamas  deformacija.

Jėga, kuri atsiranda deformuojamame kūne, yra vadinama tamprumo jėga.

Žymima : Ftampr arba Ft

Tamprumo jėga visada yra priešingos krypties nei išorinė jėga.

Prietaisas jėgai matuoti vadinamas dinamometru.

Jėga, kuria Žemė traukia kūną, vadinama sunkio jėga arba sunkiu.

Fs = m * g

[Fs] = 1kg * m/s (kvadratu) = 1 N

m/s(kvadratu)= 9,8 (galima suapvalinti iki 10m/s (kvadratu) )

Kūnų kritimas tuštumoje vadinamas laisvuoju kritimu.

Jėga, kuria Žemės traukiamas kūnas veikia atramą arba pakabą, vadinama kūno svoriu.

P = m * g

P – jėga  ; m – masė ; g – pagreitis

Jėga, kuri atsiranda kūnų sąlyčio vietoje ir trugdo vienam iš jų pajudėti ar judėti kito paviršiumi,

Vadinama trinities jėga. Ji visada nukreipta priešinga judėjimo kryptimi.

Jėga, veikianti tarp nejudančių kūnų, vadinama rimties trinities jėga.

Trintį, atsirandančią vienam kūnui šliaužiant kito kūno paviršiumi, vadiname slydimo trintimi.

Trintį, atsirandančią vienam kūnui riedant kito kūno paviršiumi, vadiname riedėjimo trintimi.

Juo sunkesnis daiktas ar didesne jėga jis spaudžiamas prie kito kūno, juo didesnė trinties jėga.

Jėga, verčianti kūnus judėti apskritimu, vadinama įcentrine.

Visom jėgom lygi viena jėga vadinama tų jėgų atstojamąja, o sudedamos jėgos – dedamosiomis.

F= F1 + F2

F = F1 – F2

F = F1 + F2 – F3

Mechaninis darbas yra fizikinis dydis, lygus kūną veikiančios jėgos ir to kūno nueito kelio sandaugai.

Darbas  =  jėga * kelias;

A = F * s

[A] = 1J  = 1 N * m

1MJ = 1 000 000 J

1 kJ = 1000 J

1 mJ = 0, 001 J

Darbo  spartą apibūdina fizikinis dydis, vadinamas galia.

Galia – tai darbas, atliktas per vienetinį laiko tarpą.

Galia = darbas : laikas

N = A : t

[N] = 1 W  = 1J/s

1kW = 1000 W

1 MW = 1000 kW